Jis moterį padavė į teismą dėl neapmokėtų darbų. Ši irgi kreipėsi į teismą ieškodama teisybės.
„Ten yra mano tėviškė, aš paveldėjau iš tėvų, man be galo skaudu, aš norėjau pasidaryti namą, dėjau visas jėgas, kiek galėjau, nes aš norėjau jame gyventi“, – pasakoja jurbarkietė Danutė Kundrotienė.
Bet gyventi negali… Moteris šiuo metu yra Vokietijoje, tad jos Jurbarke paveldėtą namą arba tai, kas iš jo liko, aprodo sutuoktinis.
Suremontuoti šį būstą Kundrotienė sumanė prieš kelerius metus, statybininkus surado draugė, ji iš pradžių ir darbus prižiūrėjo, bet susirgo, tada esą viskas ir pašlijo.
„Verandą nugriovė, toliau nesąmones pradėjo daryt, kai ta mano draugė gulėjo ligoninėj, jis nieko nesiklausęs, žiemą nuėmė stogą, paliko mano namą be stogo 4 mėnesius – lijo, snigo“, – kalba Danutė.
Medinį būstą kelis mėnesius niokojo šaltis ir drėgmė – tad jurbarkiečiai sako, dėl to iš jų namo teliko puvėkai.
„Vasario mėnesį buvo šlapdribos, lietaus labai daug, balkiai perlinkę, perdengimai, viskas išlinkę ir mes nežinom, nei ką daryt, nei už ko griebtis“, – sako jurbarkietis Algimantas Kundrotas.
Statybininkai esą darbus pradėjo net projekto iki galo nesusiderinę, be savininkų žinios užmūrijo rūsį. Rodo ir stogo gegnes, kurias kalė iš netinkamos medienos.
„Žalią medieną atvežė, neišdžiovintą, visi daro, kad išdžiovinta, impregnuota, o ten atvežė, sudėjo ir pasibaigė viskas. Mes visai nepasirašėm, jis priėmimo aktą pasirašė, sako, jei jūs nesirašot, aš pasirašysiu, ir jis tikina, kad viskas kokybiška ir laiku atlikta“, – pasakoja Algimantas.
Kundrotienė, atseikėjusi jau 17 tūkstančių, daugiau mokėti nesutiko, tad sulaukė akibrokšto – darbus atlikusi įmonė ją padavė į teismą.
„Padaręs broką, šitiek pridirbęs ir jis mane paduoda į teismą, dar jam mažai pinigų“, – piktinasi Danutė.
Pirma teismo instancija Jurbarke statybininko reikalavimų netenkino, bet šis padavė apeliaciją.
„Kauno apygarda priteisė tai moteriai sumokėti dar papildomai apie 16 tūkstančių su viršum. Atsidūrė neįmanomoj situacijoj: nei namo, nei pinigų, nei rekonstrukcijos“, – komentuoja D. Kundrotienės advokatė Aušra Ručienė.
Kundrotienė toliau ieško teisybės, sprendimą skundžia kasacine tvarka Aukščiausiajam teismui. Statybos įmonės vadovas su žurnalistais gyvai kalbėtis nesutinka, bet telefonu sako, kad viską atliko gerai.
„Bet jūs pats matot savo klaidų tame darbe? – Ne, ten jokių klaidų nėra, jie tik įsivaizduoja, kad yra, gi ir per teismą rodė, tas blogai, anas – viskas žodiškai, nėra klaidų, kas iš mano pusės. Viskas suskaičiuota, kiek mes padarėm, tai tiek pinigų mes ir norim. Nenorim, kur nieko nedarėm“, – kalba namą remontavusios įmonės vadovas Mantas Januškevičius.
Vyras siūlo kalbėtis su jo advokatais, „TV3 žinių“ žurnalistai bandė su jais susisiekti, bet šie perskambinti nepanoro. O pats Januškevičius nuo detalesnių paaiškinimų susilaiko.
„Trys metai viskas vyksta, teisminiam procese byla laimėta – nėra čia ką šnekėt“, – sako M. Januškevičius.
O Kundrotienė nusileisti nežada – statybos įmonei pateikė ir pretenziją.
„Kundrotienė pareiškė pretenziją, kaip numato statybos įstatymas, Civilinis kodeksas, kad, jei statytojas per įstatymo nustatytą laikotarpį atliko darbus nekokybiškai, jis privalo juos ištaisyti“, – teigia A. Ručienė.
Tačiau statybininkas tai ignoravo, tad dabar jau jurbarkietė kreipėsi į teismą dėl sugadinto turto žalos atlyginimo.
„Defektų neištaisys, tai ji privalės kreiptis į kitą firmą, patirs išlaidas, todėl apie 10 tūkstančių eurų Mantas jai privalo atlyginti dėl savo nekokybiškai atliktų darbų“, – aiškina A. Ručienė.
Kundrotai sako, kad jau teko samdyti kitus meistrus, kad sudėtų ir langus, ir sienas užsandarintų.
„Kiaura viskas, tai kaimynas ir sako, užkils vėjas, tai tas stogas pas mane atsidurs“, – sako Algimantas.
Nes buvęs statybininkas dingo visur palikęs kiaurymes.
„Nebuvo užkalta ir viršuje nebuvo nieko, viskas palikta atvira, čia jau darė kiti meistrai ir atskiri pinigai sumokėta“, – pasakoja Algimantas.
Tokiu neatsakingu namo remontu stebėjosi ir į kameras bendrauti nepanorę kaimynai.
