Aiškėja Anglijoje dar per „Brexit" referendumą kalbintų žmonių likimai, ne visi jų baigė su emigranto duona.
„Šokas buvo, tikrai. Tikrai labai. Taip, kaip sakant, integravęsi į visuomenę, gyvenam ramiai sau, o dabar – nežinia“, – taip prieš beveik puspenktų metų į žinią, kad referendume balsavę britai nusprendė trauktis iš Europos Sąjungos reagavo tuomet dešimtmetį Londone pragyvenusi lietuvė Jūratė.
Grožio specialistė guodėsi, kad išsipildė blogiausias scenarijus ir baiminosi, kad jai, kaip ir kitiems emigrantams, teks krautis lagaminus.
Šiemet, po 15 emigracijoje praleistų metų Jūratė dar vasarą grįžo gyventi į Lietuvą. Moteris sako, kad „Brexitas“ sprendimą parvykti į gimtinę paspartino.
„Ta tokia diskriminacija jautėsi, iš tikrųjų. Visi, ypač tie senesni, laukė, kad greičiau išstotų, greičiau būtų „Brexitas“, greičiau čia tie emigrantai išvažiuotų“, – sako grįžusi iš Londono Jūratė Lipčiūtė.
Jūratė Lietuvoje viską pradeda nuo nulio, kol kas dar neturi darbo, tačiau yra nusiteikusi optimistiškai. Tik jau dabar žino, kad labiausiai jai trūks Londone liekančios gyventi dukters, kurią kaip tik dabar lanko.
„Ji į Lietuvą tikrai nenori, ji negyvenus ten. 2,5 metukų aš ją išsivežiau. Jai čia namai, o man ten. Man ten mano tėvynė vis tiek. Pasiilgstu grybavimo, maudymosi, viso šito labai“, – pasakoja J. Lipčiūtė.
Pastaraisiais metais į Lietuvą gyventi grįžtančių emigrantų srautai vis didėja. Štai jei 2017-aisiais į Lietuvą parvyko apie 10 tūkstančių piliečių, tai pernai parvykusiųjų buvo dukart daugiau. Tai rekordiniai metai. Ir beveik pusė visų grįžtančiųjų būtent iš Jungtinės Karalystės. To priežastis – „Brexitas“.
Lituanistinės mokyklos Londone vadovė Gytė Eismontienė sako, kad emigrantai ir jų vaikai gyvenimui Lietuvoje ypač aktyviai ėmė ruoštis dar rugsėjį.
„Galiu pasakyti, kad didžioji dalis, tikrai daugiau nei 50 procentų, atveda su tikslu, kad mes grįžtame į Lietuvą. Ir yra labai konkretūs planai – mes grįžtame metų bėgyje, dvejų metų bėgyje, kiti sako kelių mėnesių bėgyje, tai mes jau labai barame tuos tėvelius. Bet yra ta tendencija tiesiog yra didėjanti“, – teigia mokyklos vadovė Gytė Eismontienė.
„Tėvai, paskatinti noro grįžti į Lietuvą, dažniau veda vaikus, kad jie išmoktų kalbą, įgustų ja kalbėti ir kad jiems būtų daug paprasčiau grįžus į Lietuvą. Nes kaip bebūtų, jeigu tai yra mokyklinio amžiaus vaikai, jiems šiaip sudėtinga grįžus ir mentaliteto požiūriu, ir kalbos požiūriu“, – kalbėjo buvusi bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Visgi, toli gražu ne visi po Jungtinės Karalystės skyrybų su Europos Sąjunga susikrovė lagaminus ir išskubėjo į Lietuvą. Lietuviško knygyno Londone savininkas, verslininkas Dalius Eismontas su šeimyna į Lietuvą grįžti neketino referendumo išvakarėse. Neketina ir dabar. Verslininkas labiau su smalsumu nei su baime laukia, kaip gyvenimas Jungtinėje Karalystėje keisis 2020 metais.
„O ką tu gali pakeisti? Ar tu bijosi, ar nebijosi. Turbūt aš toks žmogus, kad nebijau, kol neįvyko kažkas. Sakysim, žinai, kad gali pabrangti, bet tai pabrangs visiems, ta prasme, sąlygos visiems vienodos darosi. Tiesiog lauki. Nuo manęs niekas nepriklauso“, – sako verslininkas D. Eismontas.
Šiuo metu apie 200 tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių į vietos institucijas kreipėsi dėl laikinojo ar nuolatinio gyventojo statuso. Viena jų – dabar Lietuvoje viešinti, tačiau jau pastaruosius dvejus metus Londone gyvenanti Vaiva.
„Aš planavau išvykti, bet tiesiog sugalvojau, kad išvyksiu gruodžio mėnesį, kad būtų bent mėnuo likęs iki to paties oficialaus „Brexito“. Tiesiog išvažiavau, kad ramesnė galva būtų. Susitvarkiau dokumentus pakankamai greitai, įsidarbinau ir dabar turiu dabar tą laikiną leidimą gyventi“, – pasakoja Londone gyvenanti lietuvė Vaiva Vanagaitė.
Visgi, nors per pastaruosius ketverius metus emigrantų iš Lietuvos srautai ir mažėjo, nepralenkiama išvykstančiųjų gretose buvo ne kuri kita šalis, o Jungtinė Karalystė.
„Realiai tai aš išvažiavau dėl geresnių darbo sąlygų ir draugas mano ten gyveno, tai aš tiesiog žinojau, kad aš ten išsikraustysiu. Kad ir kokios ten sąlygos bebūtų, man nebuvo tai priežastis sustoti“, – teigia V. Vanagaitė.
Tačiau laisvas judėjimas tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės jau baigiasi.
„Kadangi baigėsi pereinamasis laikotarpis, ES piliečiai JK yra trečiosios šalies piliečiai. Jie nebeturės tokių privilegijų, kurios anksčiau tekdavo visų Bendrijos šalių piliečiams“, – kalbėjo politologas Linas Kojala.
Tai reiškia, kad norintiems Jungtinėje Karalystėje studijuoti reikės studijų vizos, o siekiančių įsidarbinti laukia nauja, taškais paremta imigracijos sistema. Darbo vizai gauti reikės surinkti 70 taškų.
„Kiekvienas asmuo, kuris norės atvykti dirbti į JK, bus vertinamas pagal įgytas kvalifikacijas, pagal darbinę padėtį, pagal britų darbo rinkoje tuo metu vyraujančią situaciją ir poreikį“, – sako L. Kojala.
„Dabar tam, kad tu galėtum dirbti, tu turėsi turėti ir sutartį, ir tam tikrą atlyginimą nurodytą, ne mažesnį nei 26 500 svarų per metus. Taip kad yra tam tikros papildomos sąlygos ir tikrai taip lengva nebebus“, – pasakoja D. Asanavičiūtė.
Norintiems atvykti į Jungtinę Karalystę trumpam – laikotarpiui iki šešių mėnesių turizmo ar darbo reikalais, aplankyti šeimos ar draugų – vizos nereikės. Tačiau kertant sieną teks turėti pasą – su asmens tapatybės kortele į Jungtinę Karalystę keliauti bus galima tik iki spalio 21-osios.
