Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią informaciją, kas keičiasi nuo sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė galutinai pasitraukia iš Europos Sąjungos ir yra laikoma trečiąja šalimi.
Sunkumai tiems, kurie norės apsigyventi ir dirbti
Per Kūčias pasiektas susitarimas numato, kad Europos Sąjungos piliečiai nebetenka automatinės teisės gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Ta pati taisyklė taikoma ir britams, norintiems persikelti ir įsidarbinti kurioje nors Bendrijos šalyje narėje.
Norintys įsikurti ir įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje turės laikytis imigracijos taisyklių, taip ir naujosios įdarbinimo tvarkos, kuri Jungtinėje Karalystėje įsigalios taip pat nuo sausio 1 d. Pagal naująją tvarką, naujieji imigrantai bus vertinami balais pagal savo įgūdžius.
Jungtinę Karalystę savo emigracijos kryptimi pasirinkę lietuviai turės atitikti vieną iš įgūdžių lygių, taip pat gauti darbo pasiūlymą iš darbdavio. Taip pat yra ir kalbos reikalavimas – naujasis emigrantas turės mokėti anglų kalbą bent jau vidutiniu B1 lygiu. Atitikus reikiamus kriterijus, bus suteikiama darbo viza. Norintys studijuoti turės kreiptis dėl studento vizos.
Visgi naujasis susitarimas mažai ką pakeis dabartiniams emigrantams. Tiek 3 mln. Europos Sąjungos piliečių gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, tiek maždaug milijonas britų įsikūrusių Bendrijoje išsaugos praktiškai tas pačias teises.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems sąlygos nesikeis iki 2021 m. birželio 30 d., norintys gyventi toliau, turės pateikti prašymą gauti nuolatinio gyventojo statusą. Po prašymo apsvarstymo, galima gauti nuolatinio gyventojo arba preliminaraus nuolatinio gyventojo statusą.
Europiečiai keliauti galės ilgiau nei britai
Nuo sausio 1 d. keičiasi ir kelionių taisyklės. Atostogauti bus galima be vizų, tačiau praleistas laikas bus ribojamas. Europos Sąjungos piliečiai Jungtinėje Karalystėje vienu kartu galės būti iki 6 mėnesių. Visgi daugeliu atveju vykti į Jungtinę Karalystę bus galima tik su pasu, asmens tapatybės kortelės nebepakaks.
Britų kelionės, pagal naująjį susitarimą, bus kiek daugiau apribotos. Jungtinės Karalystės piliečiai Europos Sąjungos teritorijoje galės praleisti 90 dienų per 180 dienų periodą.
Lietuviai nepraras socialinės apsaugos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantys ir dirbantys lietuviai ir toliau galės naudotis socialinėmis garantijomis bei gauti sveikatos priežiūros paslaugas po sausio 1 d.
„Džiaugiuosi, kad mūsų žmonėms, esantiems Jungtinėje Karalystėje, liks galioti didžioji dalis Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių. Tai sustiprins šalių bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje, o mūsų tautiečiai, kuriantys gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, ir toliau galės naudotis socialinėmis garantijomis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Lietuviams, taip pat kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, ir toliau bus užtikrinama socialinė apsauga ir sveikatos priežiūros paslaugos:
Ligos išmokos;
Motinystės ir tėvystės išmokos;
Neįgalumo, senatvės, maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensijos;
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos;
Išmokos mirties atveju;
Nedarbo išmokos;
Priešpensines išmokos.
Nustatant teisę į socialinės apsaugos išmokas, bus sumuojamas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje įgytas socialinio draudimo stažas. Priklausančios išmokos bus išmokamos ten, kur žmogus gyvena, t. y. Lietuvoje (ar kitoje ES šalyje), arba Jungtinėje Karalystėje, išskyrus neįgalumo pensijas ir nedarbo išmokas.
Taip pat nustatytos taisyklės, užtikrinančios, kad žmogus socialiniu draudimu bus draudžiamas ten, kur dirba, t. y. nebus dvigubai apmokestinamas socialinio draudimo įmokomis. Be to, komandiruotės metu darbuotojams galės būti išsaugotas socialinis draudimas toje valstybėje, iš kurios jis atvyko, jei valstybė narė nuspręs su Jungtine Karalyste taikyti taisykles, galiojančias Europos Sąjungoje.
Socialinės apsaugos koordinavimo nuostatos apima ir turistus, studentus, pensininkus, verslą, tačiau tai netaikoma situacijoms, kurios yra susijusios tik su viena ar daugiau valstybių narių ar tik su Jungtine Karalyste.
Susitarimas taip pat netaikomas specialioms neįmokinėms išmokoms pinigais, socialinei ir medicininei paramai, karo aukų išmokoms, kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį, ilgalaikės priežiūros išmokoms, socialinėms paslaugoms ir išmokoms vaikams.
Pokyčiai dėl siuntų
Daugelį domina, kokių pasikeitimų galima tikėtis gavus siuntą Jungtinės Karalystės. Naujovių tikrai bus ir gana esminių. Jungtinėje Karalystėje siuntos bus deklaruojamos ir apmokestinamos importo mokesčiais pagal ten įsigaliosiančius mokesčių ir muitų teisės aktus.
Nuo 2021 metų sausio 1 d. importo mokesčiai Jungtinėje Karalystėje bus taikomi ir mažavertėms siuntoms. Už į Jungtinę Karalystę siunčiamas kitose šalyse parduodamas prekes, kurių vertė neviršija 135 svarų (150 Eur), importo mokesčius surinkti ir pervesti į Jungtinės Karalystės biudžetą turės būtent prekių pardavėjas. Tam bus reikalinga speciali PVM mokėtojo registracija Jungtinėje Karalystėje, siuntėjas turės gauti Jungtinės Karalystės EORI kodą.
Importo mokesčius už siuntas, kurių vertė bus didesnė nei 135 svarai, ir toliau surinkinės JK paštas. Pokyčiai nelies akcizais apmokestinamų prekių bei fizinių asmenų neatlygintinai siunčiamų siuntų (dovanų).
