Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus. Deja, gerų žinių neturi ir ekonomistai – Europos bankas ir toliau kels palūkanų normas, tad būstą įpirkti taps dar sunkiau.
Jūratė su drauge įbedusios nosis į langą žvalgo nekilnojamojo turto skelbimus. Mat užsienyje gyvenanti Jūratė nusprendė parduoti Panevėžyje turimą būstą.
„Mes nedidelį butą norim parduoti vieno kambario butą, kuris yra suremontuotas. Deja, dar nerenovuotame name, bet renovuotas, tvarkingas būstas, butas, butelis“, – sako Jūratė.
Moteris kupina optimizmo ir tikisi rasti jos buto pirkėją.
„Jeigu ir bus sunku, vis tiek bandysim parduoti. Vis tiek bandysim parduoti. Aš kažkaip optimistiškai dar esu nusiteikusi, kad mums pavyks tas dalykas ir galbūt neužtruks ilgų metų“, – kalba Jūratė.
Ir visgi, anot nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“, įsikūrusios Panevėžyje, vadovo, būsto pardavimas gali tapti iššūkiu, nes būstą gyventojams įpirkti tampa vis sunkiau, jų pardavimai yra sumažėję.
„Sunkiausia įpirkti vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nes jie šiaip ne taip susitaupo tą pradinį įnašą ir, iš principo, daugiau yra priklausomi tik tai nuo bankų. Tai jei jau to pradinio įnašo nebeužtenka įmokėt pradinį įnašą, tai net išvis nupirkt negali“, – teigia „Hausitus“ vadovas Vaidas Šukys.
Pasak „Hausitus“ vadovo, norintys įsigyti nekilnojamąjį turtą to daryti neskuba – visų pirma, domisi būsto šildymo išlaidomis ir atsakymą dėl pirkimo duoda tik po kelių dienų. Juolab, kad prieš kelerius metus standartinis, įrengtas dviejų kambarių butas kainavo 10-čia tūkstančių eurų pigiau nei šiemet.
„Kas galbūt buvo nusiteikę nusipirkti butą kiek pigiau, bet ilgai rinkosi ir galvojo, tai, kaip sakant, pavėlavo į tą traukinį ir dabar, norint nusipirkti tą patį butą, reikia pridėti dar papildomų santaupų“, – tvirtina V. Šukys.
Kad būsto įperkamumas Lietuvoje sumažėjo, rodo ir naujausi Lietuvos banko duomenys. 2008-aisiais, per krizę, vidutiniam būstui įsigyti reikėjo 190 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. beveik 16 metų.
Per 13 metų nuo 2008-ųjų šis rodiklis pagerėjo beveik tris kartus – 2020-ųjų pabaigoje vidutiniam būstui įsigyti jau pakako 67 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. mažiau nei 6 metų pajamų. O šiemet norint nusipirkti vidutinį būstą atlyginimų reikės dar daugiau.
„Dabar, norint įsigyti vidutinį 50 kvadratinių metrų būstą, reikia 75 vidutinių metinių atlyginimų. Palyginti su 20-aisias metais, tai yra 8 mėnesių atlyginimais daugiau. Taigi suprastėjo rodiklis maždaug aštundaliu“, – kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Būsto branginimas, anot Šimkaus, turi didžiulį poveikį ne tik gyventojams, bet ir valstybei.
„Tai yra argumentas ar likti gyventi šalyje, o galbūt palikti šalį ir važiuoti užsidirbti. Daug kas važiuoja užsidirbti būstui į kitas šalis. Neabejotinai tai, kas vyksta su būstu, kiek ilgai turime taupyti būstui, kiek turime sutaupyti tam, kad įsigyti būstą. Tai veikia ir ekonomiką, tai veikia ekonomiką ir per vartojimą. Tai veikia ir kaupimą senatvei“, – aiškina G. Šimkus.
Kad būsto pardavimo rinka tapo vangesnė, palyginus su ankstesniais metais, rodo ir naujausi nekilnojamojo turto agentūros „Ober- Haus“ duomenys.
„Pardavimų apimtys naujos statybos projektuose, kur, jeigu lyginti šių metų antrą pusmetį su ankstesniais laikotarpiais, tai kritimą matome iki 60–70 procentų netgi. Jeigu kalbėti apie visą Lietuvą ir antrinę rinką, tai yra apie senesnės statybos būstą, na, tai ten kritimas palyginti su praėjusiais metais yra apie 15 procentų“, – tvirtina „Ober- Haus“ atstovas Raimondas Reginis.
Būsto pardavimo kainos, pasak „Ober- Haus“ atstovo, šiuo metu yra siekia rekordines aukštumas. Mat dažnu atveju pardavėjai pervertina savo lūkesčius ir jiems parduoti savo nekilnojamąjį turtą dėl to tampa vis sunkiau. Netgi sumažinus būsto kainą, anot Reginio, jos vis vien išlieka per aukštos dabartiniam kainų lygiui.
„Jeigu nustatyta neadekvati rinkos kaina, tai yra pardavimo kaina. Kartais būna skelbimas kabo ir metus, ir daugiau. Dabartinėj situacijoj, kai nuotaikos rinkoje nėra optimistiškos, tai akivaizdu, kad tokie skelbimai kabės ilgai arba tiesiog pardavėjai susipras“, – sako R. Reginis.
Nukritę būsto pardavimai ir sumažėjęs jų įperkamumas, pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, yra labai lengvai paaiškinami dėl neapibrėžtos ekonominės situacijos.
„Paprastai kalbant, dalis gyventojų tikisi, kad ateis krizė ir normalu, kad gyventojai šiuo metu yra atsargūs ir iš dalies vengia brangesnių pirkinių, kuriems teoriškai galima priskirti ir būstą“, – teigia A. Izgorodinas.
Gyventojai, anot ekonomisto, elgiasi atsakingai, mat kitų metų pirmą pusmetį Lietuvoje bus arba nedidelė stagnacija, arba recesija. O ir nesuvaldyta, aukšta infliacija visoje euro zonoje ir toliau darys įtaką gyventojų sprendimams dėl būsto pirkimo.
„Europos bankas šiuo metu agresyviai kelia palūkanas. Jie tikriausiai kels palūkanas bent jau iki kitų metų pavasario ir tai reiškia, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos valstybėse mes matome būsto paskolų palūkanų augimą ir tai vėlgi nėra patrauklus aspektas gyventojams“, - kalba A. Izgorodinas.
Europos bankas, pasak ekonomisto, palūkanas nustos kelti tik kitų metų pavasarį arba vasarą. Tad ir geresnio būsto įperkamumo galima tikėtis tik kitų metų paskutinį ketvirtį ar tik 2024-ųjų pradžioje.
