Okupantai rytoj gali surengti ir tribunolą Mariupolyje „Azov“ kariams, kuriuos Donecko okupantai trokšta nuteisti mirties bausme. Tiesa, Donecko separatistų vadeivoms šiandien pasiruošimą griauna sprogimai – pačiame Donecko centre keli smūgiai pataikė į Maskvos statytinio separatistų vadeivos Pušilino būstinę.
Rusijos tankai praėjus pusmečiui nuo invazijos pradžios – įriedėjo į patį Kyjivo centrą. Tik ne patys, kaip to troško Putinas. Juos čia atvilko ukrainiečiai: susprogdintus, sudegusius, sužeisti jau nebegalinčius. Nebent pravirkdyti…
Rytoj sukanka lygiai pusė metų nuo Rusijos žudikiškos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d.
Kyjivas pirmą kartą per ilgą laiką paskelbė, kad per pusę metų kare su rusais žuvo 9000 ukrainiečių karių.
Ir lyg sutapimas – rytoj Ukraina mini savo nepriklausomybės nuo Maskvos 31-ąsias metines. Kyjivas perspėja: Maskva sostinėje ta proga gali surengti kažką baisaus. Juk Putinas nori įrodyti, kad nepriklausoma Ukraina neturi teisės egzistuoti.
Oficialų perspėjimą apie pavojų išplatino ir Vašingtonas. JAV ambasada Kyjive, kaip karo pradžioje, ragina amerikiečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos: „Valstybės departamentas turi informacijos, kad Rusija didina pastangas smogti Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir valstybės įstaigoms artimiausiomis dienomis.“
Kyjive padidinta apsauga. Rytoj ten uždrausti visi vieši susirinkimai. Charkivas įveda komendanto valandą.
O Lenkijos prezidentas Andžejus Duda Kyjive spaudžia ranką V. Zelenskiui. A. Duda atvyko ne tik susitikti su Zelenskiu, bet ir tiesiogiai dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Krymo platforma“. Zelenskis su Duda iškilmingai atidarė ir „Drąsos alėją“, kurioje vardai pasaulio lyderių, nepabijojusių per karą atvykti į Kyjivą.
„Žmonės Vakarų Europoje dar ne iki galo suvokia, ką reiškia Rusijos agresija, Rusijos imperializmas. Ukrainoje, ir Baltijos šalyse, ir Lenkijoje, ir šalyse, kurios buvo už geležinės uždangos sovietų įtakos sferoje – žmonės puikiai žino, ką reiškia Rusijos imperializmas“, – teigia Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
„Jei jie smūgiuos mums, sulauks atsako. Ir kiekvieną dieną, manau jūs tai matote viešojoje erdvėje – kiekvieną dieną šis atsakas auga ir bus tiks stipresnis“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Nežinia, ar ir tai Kyjivo atsakas į okupantų žiaurumus Ukrainoje, bet galingi sprogimai šiandien popiet griaudi pačiame okupuoto Donecko centre. Tiesiai separatistų vadeivos Deniso Pušilino ir jo pakalikų būstinėje:
„Pataikė į pastatą. Kelis kartus. Tiesiai taikė. Kyla dūmai. Kieme nuolaužos: stiklas, akmenys. Juodi dūmai, prasideda gaisras. Nugriaudėjo penki sprogimai. Visi pamanė, kad tai oro gynyba, bet buvo ne ji, o atskriejo smūgiai.“
Netoliese būstinės buvę Kremliaus propagandistai šokiruoti, mat kliuvo ne tik Maskvos statytinių būstinei, bet ir netoliese esančiam viešbučiui „Central“, kuriame dažnai apsistoja propagandistai ir kitiems pastatams. Separatistų vadeivai pavyko išvengti mirties, jis suskubo kaltinti Vakarus neva į Donecką atskriejo jų sviediniai.
„Eilinės ribos, kurias peržengė nusikalstamas Ukrainos režimas. Jie naudoja teroristinius metodus, sprogdina žmones…“, – sako apsišaukėliškos respublikos vadeiva Denisas Pušilinas.
Separatistai sapalioja apie kažkokias peržengtas ribas, kai patys kasdien žudo ukrainiečius ir dar žada susidoroti su gyvais likusiais „Azov“ bataliono belaisviais. Kaip tik dabar, kai Ukraina švenčia valstybines šventes. Kyjivas perspėja, kad rusai parodomąjį teismą belaisviams gali surengti šią savaitę Mariupolyje, paskubomis remontuojamoje miesto kamerinėje filharmonijoje.
Keli „Azov“ kariai, kuriems pavyko ištrūkti iš okupantų nelaisvės per mainus, pasauliui pasakoja, ką su jais iki šiol išdarinėjo rusai.
„Mane tardė prieš duodami antibiotikų po galūnės amputacijos. To nepavadinsi gydymu. Vaikinus ten smarkiai kankino. Kai kuriems į žaizdas badė adatas, kitus kankino vandeniu“, – pasakoja „Azov“ karys Vladislavas Žaivoronokas.
„Jie norėjo, kad prisipažintume žudę civilius, nors mes to nedarėme“, – sako Ukrainos saugumo darbuotojas Dmytro Usyčenko.
„Sakiau, kad to nedarysiu ir mane sumušė pagaliais. Vis vien nieko nepasirašiau. Nuolat grasino nužudyti. Iš mūsų barako išvesdavo vaikinus 2–3 dienoms ir grąžindavo sumuštus, lūžusiais šonkauliais, sunkios būklės“, – kalba „Azovo“ karys Denys Čepurko.
Ukrainoje lieja kraują, o namuose toliau pramogauja ir stengiasi apie karą negalvoti. Panašu, kad praėjus pusmečiui nuo karo pradžios – maskviečiai gyvena būtent taip:
„Žmonės taip pat ilsisi, taip pat valgo, taip pat linksminasi, taip pat išlaidauja.“
„Nieko nepasikeitė. Kainų nesekame. Naujienų taip pat. Keliaujame po Rusiją ir viskas puiku.“
„Planavau studijuoti užsienyje. Dabar, deja, tokios galimybės nėra rusų abiturientams.“
„Viskas gerai. – Naujienų nežiūrite, nejaudina įvykiai? – Šiek tiek jaudina. Stebiu kartais. Kai laiko yra.“
„Moscow Times“ skelbia, kad nuo karo pradžios Kremliaus kontroliuojamų televizijų žiūrimumas Rusijoje krito ketvirtadaliu – 25 proc., o rusai tiesos vis dažniau ieško užblokuotame internete. Nežinia ar dėl to, kad netiki, ar todėl, kad pabodo nuolatinis karo ir neapykantos srautas.
O kai kuriems rusams lieti neapykantą toli gražu dar neatsibodo. Latvijoje siaučia paminklų sovietijai griovimu nepatenkinti asmenys: „Jūs išgamos, jauni išgamos. Tu dar Ukrainos vėliavą išvyniok.“
Putino mylėtojai tiek suįžūlėjo, kad užsipuolė Latvijoje Latvijos vėliavą išvyniojusius latvius: „Galiu jums duoti lagaminą, nuvežti į stotį. Jei jūs taip ilgitės Rusijos…“
Policija sulaikė kelis Putino mylėtojus. Ryga šiandien pradeda išmontuoti Latvijos okupaciją simbolizuojančius monumentus.
