Metų darbus pristatęs prezidentas giriasi gautais vakcinų kiekiais ir peikia Sveikatos apsaugos ministrą, kuris esą neturi plano, kaip paskatinti Lietuvos gyventojus skiepytis.
Nausėda savo pranešime taip pat demonstravo nuotraukų koliažus, gyrėsi svarbiausiais užsienio politikos pasiekimais ir įvardijo didžiausią savo metų klaidą.
Daukanto aikštės rūmų kieme G. Nausėda susirinkusiems demonstruoja savo antrųjų kadencijos metų darbus nuotraukų koliažu. Kasmet rengiamoje savo darbų apžvalgoje šiemet Nausėda daugiausia dėmesio skiria vakcinavimui nuo COVID-19.
„Vakcinų, kaip ir žadėjome, šiandien Lietuva turi pakankamai, tam kad paskiepytų 70 procentų šalies gyventojų, suaugusių šalies gyventojų. <…> Europos Sąjungos pastangomis esame jau gavę 3,2 milijono dozių vakcinų, iš kurių, deja, daugiau kaip 800-ai tūkstančių nėra panaudota ir dūla šaldytuvuose“, – kalba jis.
Europos Sąjungos valstybės sugebėjo paskiepyti 70 procentų suaugusiųjų, o Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 55 procentus, tad, anot Nausėdos, akivaizdu, kad darbą Vyriausybė atlieka prasčiau nei kitose šalyse.
„Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano, ar tai būtų 130-ies punktų planas gruodį, ar bent 5-ių žingsnių planas skatinant vakcinavimą. dabar paprasčiausiai nėra“, – rėžia šalies vadovas.
Prezidentas tiesiogiai kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją ir jos vadovą Arūną Dulkį, raginą jį per likusią pusę vasaros pagreitinti vakcinaciją.
„Naudojamos tos priemonės, kurios yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių turbūt jau niekas ir nebežiūri. <…> Jeigu mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu mes vis tiek niekaip nepriartėjame prie to 70 procentų tikslo“, – teigia G. Nausėda.
„Premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“, – atšauna A. Dulkys.
Jis priima prezidento kritiką, tačiau didelių klaidų savo darbuose nemato, pirštai bado į nepadarytus praėjusios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbus.
„Pagrindinė žinutė yra, kad yra visko pasigesta. Noriu pasakyti, kad atėjusi nauja Vyriausybė į darbą taip pat labai daug visko pasigedo. Buvome pasigedę vakcinų, buvom pasigedę strategijų, buvom pasigedę tiesiog testų, testų algoritmų. O šiai akimirkai mes visi pasigendame ir vieningumo, kas yra labai svarbu valdant krizę“, – sako ministras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas stebisi agresyvia į Dulkį nutaikyta kritika, mat tikslą iki vidurvasario paskiepyti 70 procentų gyventojų nuo metų pradžios akcentavo pats prezidentas.
„Kuomet prezidentas tą tikslą formulavo, jis irgi nelabai įvertino – tiek valstybės galimybės, tiek visuomenės pasirengimą tą daryti. Čia kyla klausimas, kas labiau paskubėjo, ar prezidentas, formuodamas tokį tikslą, nelabai derindamas su Vyriausybe, ar čia yra tik sveikatos apsaugos ministerijos problema“, – aiškina specialistas.
Politologų nuomone, prezidento ir valdančiųjų konfliktas toliau gilėja.
„Dėl konflikto su Vyriausybe. Tiesą sakant, gal yra tokie lūkesčiai, kad viskas turi būti kaip rojuje, bet jeigu taip būtų rojuje, mes jau nebe šitame pasaulyje“, – sako jis.
„Sudėtingu metu vadovauja, tapo prezidentu, turėjo vieną valdžią, dabar kitą, su kuria ieško būdų bendradarbiauti. Yra toks ilgas kelias per dykumas, sakyčiau, taip, tie dveji metai“, – atkerta G. Landsbergis.
O T. Janeliūnas nebado pirštu vien į prezidentą
„Dėl to kalti ir patys konservatoriai. Jie neieškojo koalicijos su prezidentu, į G. Nausėdą žiūrėjo labiau ne kaip į sąjungininką, o kaip į konkurentą, iš kurio galima atimti galias, perleisti atstovavimą Europos taryboje.“
Prezidentas taip pat giriasi savo pasiekimais sprendžiant neįgaliųjų problemas, švietimo iššūkius, vardija užsienio politikoje nuverstus kalnus.
„Briuselyje pavyko pasiekti tokį įvykį, kuris pagal savo svarbą nebuvo rengtas nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo, tai yra NATO viršūnių susitikimas 2023-iaisiais turėtų būti organizuotas Vilniuje“, – kalba G. Nausėda.
Politologai šį prezidento nuopelną vadina vienu reikšmingiausiu užsienio politikoje ir akcentuoja, kad G. Nausėda per metus patobulėjo.
„Lyginant pirmuosius ir šitus metus, prezidentas yra akivaizdžiai įgijęs politinės patirties, jaučiasi žymiai tvirčiau, išmoko ne taip skausmingai reaguoti į kritiką, nes kritikos jis susilaukia labai daug. Ir labai tvirtai laikytis savo pozicijos, savo linijos“, – įsitikinusi politologė Jūratės Novagrockienė.
Nausėda įvardijo ir didžiausią savo klaidą.
„Kadencijos pradžioje aš per ne lyg daug žiūrėdavau ir skaitydavau, kas, ką pasakys, kas, ką pakomentuos. Šiandien aš šito atsisakiau, stengiausi kalbėti su žmonėmis, nes tai pats geriausias šaltinis sužinoti, kaip atrodo situacija iš tikrųjų“, – teigia jis.
Politologai pakomentuoja ir šį jo pasisakymą.
„Tai yra kažkokia puikybė, įsivaizduojant, kad tikrai tai, kas apie jį komentuojama, rašoma, nebeturėtų rūpėti, svarbu tik su kuo jis pasirenka bendrauti tiesiogiai, o, kaip matome, kai kurie patarėjai bendrauja su tais pačiais antivakseriais. Yra savotiška veidmainystė kalbėti, štai – mes turime pakankamai žemą vakcinavimo lygį, remiame tuos žmones, kurie atvirai pasisako prieš vakcinas“, – aiškina T. Janeliūnas.
Antrina ir Jūratė Novagrockienė.
„Jis bendrauja ir linkęs bendrauti su tokiomis saugesnėmis jam grupėmis. Tai yra tai, kas kartu visuomenės akyse, jam kuria pridėtinę vertę, suteikia politinių taškų.“
Nausėda kol kas neatskleidžia, ar kandidatuos į šalies vadovus antrajai kadencijai.
„Kitą kadenciją, žinote, gyvenimas labai įdomus ir sveikatos dalykai gali turėti įtakos, ir kiti planai. Šiandien tikrai yra pernelyg ankstyva, ir jeigu kažkas žino, ką aš darysiu 2024-aisiais, reiškiasi, tie žmonės turi daugiau informacijos negu aš“, – teigia jis.
