Gaudant koronaviruso mutacijas per mėnesį ketinama atlikti apie 800 brangių tyrimų. O kiek tam reikės milijonų, kol kas valdininkai neatskleidžia.
Sparčiai plintanti britiškoji koronaviruso atmaina jau Lietuvoje, tiesa, kiek žmonių ja užsikrėtė, nėra aišku. Mat Lietuva iki šiol dėl stringančio finansavimo neatlieka plataus masto genomo sekoskaitos tyrimų, kurie leidžia nustatyti mutavusį virusą ir užbėgti jo plitimui už akių.
Kol kas Lietuvoje oficialiai nustatytas vienas britiškojo koronaviruso atmainos atvejis. Ši atmaina nustatyta vilnietei, kuri užsikrėtė nuo šeimos nario, nei vienas jų esą užsienyje nebuvo. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, realu, kad virusas nuo gruodžio mėnesio galėjo paplisti Lietuvoje.
„Gali taip būti, kad tos atmainos atkeliavo anksčiau, nes Jungtinėje Karalystėje jos pastebėtos nuo rugsėjo mėnesio ir mūsų sienos nebuvo uždarytos. Tai rodytų, kad tikrai ta atmaina jau gali būti paplitusi Lietuvoje“, – sako ji.
Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė neatmeta, kad britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo būti įvežta ir pradėjo plisti dar lapkritį. Dėl to labai tikėtina, kad tokių britiškosios atmainos atvejų Lietuvoje yra kur kas daugiau.
Kauno klinikų Genetinės ir molekulinės medicinos klinikos vadovė Rasa Ugenskienė neabejoja, kad ši viruso atmaina jau kuris laikas gyvuoja tarp žmonių.
„Jei žmogus nekontaktavo taip tiesiogiai su atvykusiais iš užsienio, tikėtina, kad yra aplinkui to viruso, nes galėjo užsikrėsti nuo žmonių, kurie neturi jokių simptomų“, – teigia specialistė.
O ypač prie tokio plitimo galėjo prisidėti ir prieššventinis vajus, kai tautiečiai masiškai lakstė po parduotuves, ieškodami kalėdinių dovanų, taip pat lankėsi ir grožio salonuose, kirpyklose.
Tuo metu gruodžio pabaigoje naujų koronaviruso atvejų skaičiai kopė į viršų – kasdien fiksuota po tris ar net 4 tūkstančius teigiamų testų. Tiesa, ar tokie skaičiai yra susiję su britiškąją atmaina sunku pasakyti, mat COVID-19 sekoskaitos tyrimai Lietuvoje vyksta itin vangiai. Jokio finansavimo iš valstybės negavęs Gyvybės mokslų centras savo iniciatyva atliko genomo sekoskaitos tyrimus – iki dabar ištyrė vos 50 ėminių.
Kaune Lietuvos sveikatos mokslų centras ištyrė kelis šimtus mėginių ir tuo metu mutacijos neužfiksavo. O mokslininkai, nors ir nenori Lietuvai prognozuoti pesimistinio scenarijaus, primena – britiškoji atmaina plinta pusantro karto greičiau nei įprastas koronavirusas.
„Ši mutacija gali sukelti dar didesnį piką ir dar didesnę bangą vien dėl to, kad ji plinta daug greičiau. O tai reiškia, kad ji pareikalautų daug daugiau mirčių negu tiesiog taip pat plintantis, bet mirtingesnis viruso variantas“, – aiškina virusologė Miglė Gabrielaitė.
Skaičiuojama, kad vienas genomo sekoskaitos tyrimas vidutiniškai kainuoja apie 100 eurų. O per mėnesį tokiems tyrimams gali tekti atseikėti ir apie milijoną. Mūsų šalį pasiekus britiškajai koronaviruso atmainai, sveikatos apsaugos ministerija žada – netrukus Lietuva vykdys plataus masto koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimus, kuriuos finansuos valstybė, paramos bus prašoma ir Europos Sąjungos.
„Bus vykdoma 200 atvejų į savaitę, tai per mėnesį bus 800 tyrimų sekoskaitos“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė.
Gavus papildomą finansavimą iš valstybės, tyrimus apie viruso mutacijas ir jų pokyčius tirs keturios įstaigos – Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikos ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.
„Dabar planuojama ištirti apie vieną procentą visų teigiamų viruso mėginių ir tai yra pakankamas skaičius, kad mes žinotume realią situaciją“, – įsitikinusi A. Žvirblienė.
O štai R. Ugenskienė teigia, kad sutelkę žmones laboratorijoje būtų galima ištirti apie 100 žmonių per savaitę.
Pasirodžius informacijai apie britiškąją koronaviruso atmainą, tą pačią dieną Vyriausybė paskelbė švelninanti ir karantiną. Ekspertų grupės narys Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad tose šalyse, kur viruso atmaina plinta sparčiai, niekas negalvoja apie atsidarymus, tad iš karantino išeiti reikia palengva.
„Atsidarykime dviem savaitėms, išgerkime gražiai alaus kavinėse, apsikirpkime ir grįžkime atgal į tą karantiną, nes vis dėlto žmonių gyvybes reikia saugoti. Tokios yra liūdnos rizikos, su kuriomis reikia taikytis“, – teigia „Euromonitor“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Tiesa, ar britiškoji koronaviruso atmaina lemia didesnį mirtingumą, mokslininkai kol kas tokių duomenų neturi. O didžiausią grėsmę kelia spartesnis viruso plitimas, mat susirgus didesniam žmonių skaičiui, sunkiais pacientais užpildomos ir ligoninės.
