Tuo metu ištrūkę iš karo zonos toliau lieja nepasitenkinimą valdžios darbu juos gelbėjant iš karo režimu gyvenančio Izraelio. Grįžusieji piktinasi ne tik valstybės institucijų pastangomis, bet ir verslu, kuris už skrydį iš Tel Avivo paprašė tūkstančio eurų.
42 žmonės, tarp kurių dauguma Lietuvos piliečiai, ketvirtadienio pavakarę išskrido į Antalijos oro uostą. Tarp jų – 7 vaikai ir 5 mėnesių kūdikis. Izraelyje šiuo metu liko dar mažiausiai du šimtai turistų iš Lietuvos.
Lietuvos kariuomenė šį vakarą jau trečią kartą su „Spartanu“ kils į Tel Avivą ir skraidins į Turkiją Izraelyje užstrigusius žmones. Iš viso 35 žmones ir 5 katinus.
Dalis su Spartanu iš Izraelio okupuotų žmonių vakar popietę už savo pinigus iš Turkijos parkeliavo į Lietuvą ir skundėsi, kad turėjo išleisti kelionei daug pinigų:
„Man pasisekė gauti bilietą už aštuoniasdešimt eurų. Kai tuo tarpu kiti, aš sutikau pensininkų, kurie pirko bilietus už septynis šimtus eurų. Ir man labai pikta, kai lenkai grįžta už dyką“, – teigė TV3 žinių kalbinta moteris.
Kiti į Lietuvą grįžo trečiadienį su užsakomuoju reisu.
„Kai tu sėdi viešbutyje sekmadienį ir matai, kai tuos pačius lenkus vyriausybė išgabena, kariniai lėktuvai skrenda, prezidento lėktuvas yra siunčiamas. Ir jie sako, kad pas mus viskas tvarkoje, mes tiesiog tuos pačius protokolus vykdome kaip per covidą“, – teigė oro uoste kalbinta lietuvė.
Užsienio reikalų kanclerė pasakoja, kad evakuacijai Lietuva pradėjo ruoštis pirmąją karo dieną – šeštadienį.
„Lenkai į Varšuvą su kariniais lėktuvais neskraido, būkime objektyvūs. Jie skrenda į Kiprą, turi ten bazę. Ir iš Kipro yra pasirinkimas. Nežinau tiksliai, ar jie organizuoja LOT persėdimą, ar su civiline aviacija. Žinau, kad jų pasirinkimas buvo toks, nes tai yra greičiausia“, – teigia užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk.
Prisiskambinti nepavyko – kaltas šeštadienis
Daugybė ministerijos darbuotojų nuo ryto iki vakaro bendravo su Izraelyje įstrigusiais lietuviais. Tačiau nemažai TV3 žinių kalbintų žmonių ypač dažnai mini, kad Lietuvos ambasadai prisiskambinti savaitgalį jiems nepavyko.
Ministerija aiškina, kad diplomatai dirbo iš namų, o ministerijos atsakiklis nurodė, kokiu numeriu skambinti diplomatams, tačiau žmonės esą net neišklausydavo viso pokalbio.
„Tai buvo šeštadienis, žmonės natūraliai buvo namuose su kompiuteriais. O autoatsakiklis, kuris atsiliepia automatiškai praneša telefono numerį. Žmonės nebūtinai iki pabaigos išklauso tą telefono numerį“, – sako Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk.
Ministerijos kanclerė pasakoja, kad ypač daug dėmesio diplomatai skyrė piligrimams, mat šie iš Palestinos teritorijos keliavo į Izraelį. Kanclerė dalinasi ir susirašinėjimais su ministerijos darbuotojais, kurie rūpinosi piligrimų pervežimu per sieną. Patys piligrimai pasigedo valdžios indėlio juos gelbėjant greičiau.
Kiti TV3 žinių kalbinti žmonės atsisakė su „Spartanu“ skristi į Turkiją, nes tam paprasčiausiai neturėjo pinigų. Mat jų reikėjo ne tik skrydžiui iš Antalijos į Vilnių, bet ir pervežimams, viešbučiui.
„Tikisi, kad tu gali išburti lėktuvą, bet čia ne magija. Negali lėktuvo išburti, čia yra karas. Visi gyvename karo sąlygomis“, – sako užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk.
Už suorganizuotą skrydį – 1000 eurų
Bene daugiausia pasipiktinimo iš kai kurių grįžusiųjų į Lietuvą sulaukė verslininkai, kurie ne dėl uždarbio, bet dėl noro padėti žmonėms pabėgti nuo karo suorganizavo skrydį iš Tel Avivo į Vilnių su persėdimu Bukarešte. Skrydis kainavo 1000 eurų.
„Mes turime mokėti už skrydį suorganizuotą tūkstantį eurų... Aš pati susirašinėjau su ta moterimi, kuri organizuoja per Whatsapp'ą ir ji tiesiog... sakau, ką daryti, jeigu mano pinigai Lietuvoje. Ji sako: prašyk pavedimo ir siųsk kopiją. Tokia komunikacija... Tai yra tiesiog kraupu“, – teigė lietuvė.
Skrydį organizavusios kompanijos vadovė aiškina, kad užsakomojo reiso kainą diktavo įgula, kuri sutiko skristi į karo zoną.
„Avialinijos masiškai sako: chebra, sorry, karas. Neturim įgulų, kurios sutiktų skristi, įgulos turi sutikti. Čia ne karo aviacija, kur dūrei pirštu ir pasakei tu rytoj skrendi, poryt. Žmonės gali nesutikti, nes jie skrenda į karo veiksmus, kur tu gali įstrigti, negrįžti, tave galbūt numušti, ten visokių scenarijų gali būti“, – teigė „Skyllence“ vadovė Vilma Vaitiekūnaitė.
Kompanijos vadovė aiškina, kad kitų būdų, kaip galėjo sumažinti kainą keleiviams, nebuvo.
„Dienos gale tu esi toje situacijoje, kur turi vieną pasirinkimą ir kaina yra tokia kokia yra. Ir ji nėra diskutuotina. Nori imi, nori neimi“, – tvirtino „Skyllence“ vadovė Vilma Vaitiekūnaitė.
Valstybė nutarė padengti keliasdešimties iš Palestinos keliavusių piligrimų kelionės kaštus verslo surastu lėktuvu, kitiems keleiviams už skrydį teko susimokėti.
Vyriausybės atstovai jau anksčiau sakė, kad lėktuvo bilieto kainą kompensavo tik socialiai pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip piligrimai ir su jais keliavę pensinio amžiaus žmonės.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
