Keturiolikmetis Gvidas su mama ruošiasi užkąsti, keps kiaušininę. Tik pleistrai ir juosta ant galvos išduoda, kad jam atlikta operacija. O ji unikali – būtent Gvidui pirmą kartą Lietuvoje vienu metu implantuoti du poodiniai klausos aparatai. Berniukas džiaugiasi, kad viskas pasikeis, nes nebereikės sukioti galvos į garsą.
„Girdėdavau dažniausiai garsą iš tos pusės, kur yra implantas su procesoriumi, kai bus du implantai, tai iš dviejų pusių girdėsiu – bus geriau“, – sako „Išsipildymo akcijos“ herojus Gvidas.
Berniuką operavęs gydytojas sako, kad operacija specifinė, mat Gvido galvos kaulas silpnas ir įtvirtinti vidinį implantą sudėtinga.
„Operacija praėjo gan komplikuotai vienoj pusėj, nes buvo sunku rasti pakankamai tvirto kaulo, kuriame fiksuotųsi varžtas, prie kurio tvirtinasi magnetas. Magnetas yra viduj, jo niekas nemato, čia kaušelis, kurio jis ko kas neturi, o taip atrodys su klausos aparatu, kuris per magnetą jam grąžins garsą“, – pasakoja Kauno klinikų gydytojas Giedrius Gylys.
Pasak gydytojo, berniuko gyvenimas dabar bus visavertis.
„Mes Gvidui padarėme abipusiai, pavyko susitikti, kaip reikia, ten, kur reikia, ir jis galės girdėti abiem ausim, galės girdėti stereo garsą, nebijot būti numuštas gatvėje, nusiėmęs aparatus galės maudytis nardyti ir nebijot infekcijų“, – teigia G. Gylys.
Gvidas negirdi nuo gimimo. Pirmasis aparatas, tiesa, tik vienoje pusėje, mat tokį kompensavo ligonių kasa, implantuotas, kai jam suėjo penkeri, bet po poros metų teko jį keisti nauju. Kompensacijų jau nebuvo, šeimai pačiai teko rinkti pinigus, atsirado geradarių. Deja, ir šis implantas tarnavęs septynerius metus išsibalansavo, įsimetė infekcija – Gvido pasaulyje vėl stojo tyla. Tris vaikus auginančiai šeimai pačiai vėl rasti lėšų buvo sudėtinga.
„Tu matai, kad tavo vaikui reikia, bet tu negali padėt, aš noriu, bet nėra taip lengva ir tai veda į neviltį“, – kalbėjo mama Kristina.
O pagalbos ranką ištiesė TV3 ir SEB banko organizuojama „Išsipildymo akcija“, berniukui reikalingi klausos aparatai nupirkti už žmonių suaukotas lėšas.
„Norėčiau padėkoti Lietuvos žmonėms, kurie „Išsipildymo akcijos“ metu aukojo ir parėmė mus finansiškai – eilinį kartą tai padarė žmonių jautrumas ir supratingumas“, – sako mama Kristina.
Pasak Gvido mamos Kristinos, implantai tobulėja, deja, ne jų kompensavimo tvarka Lietuvoje.
„Tokiems vaikam yra sukurta viskas tobulai, ir norėtųsi, kad atkreiptų valdininkai ir tam tikros institucijos, kad tokiems vaikam daugiau padėt, būtų peržiūrima kompensacijos sistema“, – teigia mama Kristina.
Mama sako nuėjusi kryžiaus kelią tikėdamasi sulaukti valstybės paramos, deja, Lietuvoje tokia tvarka, kad būtent vidinis poodinis kochlearinis implantas žmogui kompensuojamas vienas ir vieną kartą.
„Žinome, kad kiti implantai kompensuojami dvipusiai, bet yra pamiršta, o žmogus turi girdėti abiem pusėm, o Lietuva kompensuoja tik vieną pusę“, – kalbėjo mama Kristina.
Išorinis implanto procesorius keičiamas kas 5-eri metus, jei per tą laiką jam kas nutiko – visi finansiniai rūpesčiai gula ant šeimos pečių.
„Jis gali mums nukristi, gali sugesti patys mikrofonai, nes jis skaitmeninis, jautrus šalčiui, drėgmei ir mes turime iš savo lėšų siųsti į užsienio šalis ir taisyti, tai visada jaučiame baimę, kada jis gali sugesti“, – sako mama Kristina.
Anot ligonių kasos atstovų, specialistai tokią kompensavimo tvarką rengė pagal operuojančių medikų rekomendacijas, o patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Dabar yra gavę naujų pastabų, ar bus korekcijos, dar nežinia.
„Šiuo metu esame gavę pastabas ir jeigu bus matoma, kad reikia pakeisti pagal pastabas, tai bus keičiamas įsakymas. Jeigu teisės aktas keičiamas jis visada derinamas su tais pačiais specialistais, kurie atlieka implantacijas ir jų nustatyti kriterijai ir patvirtinti ministro įsakymu“, – pasakoja Valstybinės ligonių kasos atstovė Agnė Dmitrijevaitė.
Tačiau štai patys operuojantys medikai kritikuoja tokią kompensavimo tvarką, ją reikia keisti ir vaikams, ir suaugusiesiems.
„Mes jas pramušinėjam, bet atsimušam į sieną. Žmogus turi turėti dvi ausis ir girdėti iš abiejų pusių, o valstybė kompensuoja vieną“, – teigia G. Gylys.
Tokiems vidiniams abiejų pusių klausos aparatams kompensacijų reikėtų ir suaugusiems žmonėms, ypač po seniai atliktų operacijų ar negalintiems nešioti išorinių klauso aparatų.