Panevėžietė Jurgita nuo krūmo skina vienas mėgstamiausių dukrytės uogų – šilauoges. Į Daumėnų uogų ūkį Panevėžio pakraštyje moteris uogauti važiuoja nebe pirmąkart.
„Šilauoges labai mėgsta ir kai pasakiau, kad važiuosim tai labai norėjo, nes jau mes ne pirmą kartą važiuojam. Ir mes skinam va kartu“, – sako Jurgita.
Kadangi augintojai lankytojus kviečia prisiskinti šviežutėlių uogų patiems, toks uogavimo būdas privilioja ne vieną šilauogių ragautoją.
„Su šeima, močiutę pasiėmėm. Ir šviežia, skanu ir pats pasiskynei grynam ore, gamtoj. Nes turguj kažkiek ir brangiau ir neaišku, kokios uogos“, – sako panevėžietis Artūras.
„Pradėjom skinti pernai šitoj vietoj, kokius 2-3 kartus buvom atvažiavę, pilną šaldiklį prisišaldėm. O prisiskini pati ir vieną kitą sulesi“, – tvirtina panevėžietė Banga.
Labiau parką nei ūkį primenančiame šilauogyne klientai laukiami su vaikais, augintiniais, o ir skynėjų niekas neskubina. Gal todėl tarp mėlynuojančių krūmelių vasaroti mėgsta jaunimas ir mamos su vaikais.
„Labai smagu ir pauogauji ir pavalgai ir kavos išgeri ir pasišnekučiuoji. Ir pramoga, ir sveikata“, – sako panevėžietė Jurgita.
Šilauogių plantaciją namų valdoje pasisodinusi Milinių šeima tokiais neįprastais skynėjais džiaugiasi. Mat ūkiui nebereikia sukti galvos, iš kur gauti papildomų darbuotojų, o ir kaina lietuviškų uogų nesikandžioja. Jei skinsi pats uogos kainuos tik 4 eurus. Be to, ko nesuvalgo lankytojai likusią dalį uogų šaldyti pasiima perdirbėjai.
„Mūsų nereikia ieškoti kažkur giliuose laukuose kur žolės iki pusės. Jie gali atvažiuoti vaikščioti basomis. Ne kiek yra uždarbyje, kiek yra emocija, žmonės praleidžia gerai laiką“, – tvirtina šilauogių augintoja Jurgita Milinienė.
Deja, karšta vasara lietuviškų šilauogių derlių paankstino, bet ir sutrumpino. Prognozuojama, kad šiemet daugumai aksominių uogų sezonas truks tik iki žolinės.
„Šiais metais sezonas labai trumpas, nes buvo labai šilta vasara ir visos ankstyvos ir vėlyvos uogos parėjo vienu metu“, – sako J. Milinienė.
„Šilauogėm geri metai šiemet, nes liepą labai aukšta temperatūra viskas gerai sirpsta, birželis geras buvo“, – teigia šilauoges auginantis Edvinas Milinis.
O įsibėgėjus lietuviškų šilauogių sezonui jau nusistovėjo ir šių brangiausiomis vadinamų uogų kainos. Dabar turgavietėse miško mėlynės euru brangesnės nei lietuviškos šilauogės, šių kainos nuo 10 eurų už kilogramą krito perpus. O lenkiškos uogos kai kur nesiekia jau ir trijų eurų už kilogramą.
Uogų ir daržovių prekiautojas Kęstutis Kilevičius sako: „Daug kas lietuviškų nori, bet nori lenkiškų kainų. Bet kokia uoga pradžioj visąlaik turi kainą todėl, kad jų mažai yra, o pakui kai jų daugėja automatiškai kaina krenta.“
Valgyti tiek šilauoges, tiek miško mėlynes lietuviai mėgsta. Abi uogos turi naudingų vitaminų, jei šIlauogės garsėja kaip senėjimą stabdančios uogos, tai mėlynių gerbėjai jas renkasi dėl naudos regėjimui.
„Ir akim sveika, ir lapeliai sveika, ir nuo cukraligės manęs prašė lapelių paimti miške“, – sako uogautoja Marytė Aleknienė.
Mokslininkai ištyrė, kad šilauogėse iš tiesų gausu biologiškai veiklių medžiagų, fenolio junginių, taip pat vitaminų A, C ir B grupės. Jų kiekis net kelis kartus didesnis nei morkose, obuoliuose ar žiediniuose kopūstuose. Naudą sveikatai suteikia ir mėlynės. Kurios ne tik gali pagerinti regėjimą, pašalinti druskas iš organizmo bet ir reguliuoti virškinimą.
