Ir svarsto, kam šiemet pasisekė labiau, ar tiems ūkiams, kur derlius menkas, ar gausiai užderėjusiems, bet neišgalėsiantiems išsaugoti obuolių iki pavasario.
Jurgita atsargiai skina ir į kibirą deda tik tam tikro dydžio, sveikutėlius obuolius. Jurgita į Pasvalio rajoną skinti obuolių atvažiuoja iš Pakruojo rajono. Moteris sako, kad sezoninis darbas – galimybė užsidirbi ieškant nuolatinio.
„Nėra to darbo, kad būtų nuo 8 iki 5. Turiu mergytę 5 metų, reikia, kad iš darželio spėčiau pasiimti“, – sako darbininkė Jurgita.
Moteris sako, kad spėriai sukantis užsidirbti tikrai pavyksta.
„Būna ir 7, ir 8 konteineriai skintų, kiti ir daugiau – 10. Nuo obuolių dydžio priklauso“, – pasakoja Jurgita.
Tokių skynėjų Pasvalio rajono Aukštikalnių soduose – visas būrys. Darbininkai skina paskutiniuosius, vėlyvųjų veislių obuolius.
„Turėtumėm virš 3000 tonų šiais metais suskinti: kažkur pusė – į saugyklas, o antra pusė į perdirbimą turėtų išvažiuoti“, – teigia bendrovės „Aukštikalnių sodai“ vadovas Arvydas Paškevičius.
Tokį derlių Pasvalio rajono obuolių augintojas vadina geru. Skirtingai, nei, pavyzdžiui, pietų ar vidurio Lietuvoje, kur obuolių derlius gerokai menkesnis. Deja, ūkininko nuotaikas temdo gaunamos vis didesnės sąskaitos už elektrą.
„Mes turim derlių, išlaikyt negalėsim, jie neturi derliaus. Tik tas, kad dirbt nereikia, o rezultatas galutinis gali būt tas pats. Už rugsėjo mėnesį sumokam už elektros energiją tiek, kiek pereitais metais per visus metus, dviem tūkstančiais mažiau negu už visus metus“, – sako A. Paškevičius.
Augintojas skaičiuoja, ar apsimokės obuolius saugoti saugyklose.
„Elektros kaina viršys obuolių parduodamų kainą, turėsim stabdyti viską. Lieka tik vienintelis būdas – išvežt Lietuvos perdirbėjams arba į Lenkiją, išjungt elektrą ir laukti pavasario“, – tvirtina A. Paškevičius.
Obuoliais prekiaujanti Ona sako, kad šiemet ir jos sode šakos linko nuo obuolių.
„Kai aš gimiau, tėvelis pasodino 100 obelų ir dar yra išlikusių nemažai rūšių, labai geros rūšys, ilgai stovi. Senoviški obuoliai“, – pasakoja Ona.
Moteris už kilogramą, kaip ji sako, gražesnių obuolių, prašo pusantro euro, už ne tokius išvaizdžius – 80 centų. Prekeivė apgailestauja, kad vis dažniau žmonės dairosi į kainą, o ne obuolių kokybę ar kilmę.
„Vienas žmogus man taip pasakė. Prisipirkęs lenkiškų nešėsi labai daug, sakau, iš manęs nupirk, sakau, ekologiški. Aš su jais nesišneku, aš juos valgau ir man gerai“, – pasakoja Ona.
O Albinas iš Anykščių krašto savo seno sodo obuolius parduoda po 70 centų už kilogramą, jei labai prašo, dar ir pigiau.
„Man reikia serinkų, man reikia grapštainų, antaniniai senobiški ir reikalingi labai. Tuos renka, renka“, – kalba Albinas.
O ką apie obuolių kainas sako gyventojai? Štai, ką jie galvoja:
„Aišku, ieškom, kur pigiau, tos kokybės aš nelabai suprantu tų obuolių, visokių pavadinimų yra.“
„Turėjau savų, dabar perku. – Kaip kainos? – Parduotuvėj daug pigesnės.“
Ūkininko iš Pasvalio rajono teigimu, ne per akcijas, obuolių kaina šiemet iki 15 procentų didesnė nei pernai.
„Obuolys yra ne pagrindinė maisto prekė, bulvė, morka, kopūstas yra pagrindinė prekė. Dabar praktiškai bulvių kaina susilygino su obuolių kainom, keista, bet taip yra“, – tvirtina A. Paškevičius.
Didieji obuolių augintojai sako, kad jų pardavimai išauga, kai žmonės suvalgo savų sodų obuolius.
