Nuo sesijos pradžios pagarbūs opozicijai norėję pasirodyti valdantieji savo įvaizdį sugebėjo sugriauti dar pirmojo pavasario sesijos posėdžio pradžioje, o buvęs premjeras iškėlė idėją, kad anksčiau, nei paprasti lietuviai, skiepus nuo koronaviruso turėtų gauti tautos išrinktieji parlamentarai.
Nors daug diskusijų ir ginčų buvo kilę dėl nuotolinio Seimo darbo, parlamento vadovybė nusprendė, kad nepaisant grėsmės užsikrėsti bent jau į pirmąjį pavasario sesijos posėdį reikia susirinkti gyvai.
„Pirmoji diena, sesijos startas, himnas ir trumpa palyginus posėdžio diena“, – sakė Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Kitą savaitę esame numatę darbą nuotoliniu būdu“, – pasakoja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Bet dėl onkologinės ligos „Pfizer“ skiepą jau gavęs Saulius Skvernelis norėtų su kolegomis ir toliau kalbėtis gyvai, o ne per kompiuterio ekraną.
„Galbūt visgi būtų prasminga, kad Seimo nariai, kurie nori, galėtų būti paskiepyti, taip pat ir Vyriausybės nariai, ir mes galėtume čia be jokios baimės dirbti taip, kaip dirba visi parlamentai“, – teigia Valstiečių frakcijos narys Saulius Skvernelis.
„Mes turėtume žiūrėti į tą bendrą paveikslą ir neskubėti eilėje aplenkti tuos, kuriems skiepo dabar reikia labiau“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Jau pavasariui šviesėjant kalbėsime apie vis platesnį ratą žmonių skiepijimo, ar tame rate Seimo nariai turi turėti prioritetą papildomą, ar ne, galėsime apie tai padiskutuoti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Bet Seimo pirmininkė guodžia, kad šioje sesijoje opozicijai ir be skiepų bus geriau.
„Bus tikrai daugiau diskusijų Seime, bus daugiau galimybių opozicijai pasireikšti tai, manau, kad tai yra pagrindiniai šios sesijos akcentai“, – pasakoja V. Čmilytė-Nielsen.
Valdantieji rodydami dėmesį opozicijai, nusprendė įvesti naują tradiciją – pirmą sesijos posėdį leisti visoms frakcijoms į darbotvarkę įtraukti po vieną savo projektą. Tačiau konservatorius Mykolas Majauskas netruko paaiškinti kokia to esmė.
„Tie siūlymai yra įtraukiami į darbotvarkę, kaip mandagumo žestas diskusijos su opozicinėmis frakcijomis. Tai nereiškia, kad jie bus svarstomi komitetuose, ir nereiškia, kad jie bus priimami“, – teigia Konservatorių frakcijos narys Mykolas Maujauskas.
„Dabar kolega iš jūsų valdančiosios daugumos, tiesiog pasielgė su opozicija, kaip su šiukšlėmis. Ir tai kovo 11-osios išvakarėse. Ką kolega pasako? Jūs net negalvokite ir nemanykite, kad mes jūsų projektus svarstysime, balsuosime, ir komitetuose bus nagrinėjama“, – kalbėjo Mišrios grupės narys Remigijus Žemaitaitis.
Išankstinę pagarbą atsistojant Seimo nariai suskubo parodyti buvusiam kolegai, grįžtančiam į parlamentą. Skardžius, kaip neperrinktas Seimo narys gavo beveik 12 tūkstančių eurų kompensaciją. Bet mandatą metus Antanui Guogai, Skardžius gali džiaugtis ir mokesčių mokėtojų tūkstančiais ir vėl gauta parlamentaro kėde su solidžiu atlyginimu. Nuoširdžiai konservatorių nemėgstantis Skardžius šį pavasarį vėl gaus progų pasireikšti, mat valdantieji jau dabar sako, kad imsis daug diskusijų visuomenėje sukeliančių klausimų.
„Norėtumėme matyti šį pavasarį Seime, kaip žmogaus teisių pavasarį. Pateikti ir priimti partnerystės projektą, tęsti toliau nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimo projektą, taip pat skirti dėmesį neapykantos kalbai“, – sako Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Ketinama imtis ir alkoholio prekybos bei reklamos draudimų.
„Labiausiai akcentavimas yra tie tokie nelogiški draudimai, kur iš tikrųjų, neapsprendžia suvartojimo kiekių“, – pasakoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Per beveik 4 mėnesius parlamentas turi apsvarstyti beveik 473 įstatymo projektus. Opozicija sako, kad toks tempas mažas, bet valdantieji atkerta, kad geriau mažiau, nei kokybiškiau.
„Aš dar tokios beraščių Vyriausybės dar nesu matęs. Per 30 metų jūs pavasario darbų programoje tesugebate pateikti 118 projektų, iš 118 projektų 68 neregistruoti, 50 yra registruoti, iš tų 50 – 22 yra buvusios Vyriausybės, ir 34 yra su Europos aktų teisės registracijos ir jos reikalavimų ir direktyvų perkėlimu“, – teigia R. Žemaitaitis.
Parlamento vadovė sako, kad pirmiausia reikia susitvarkyti su pandemija, ir tik tuomet imtis reformų.
„Mūsų tauta po sunkumų ir išbandymų visuomet randa savyje jėgų pakilti. Tą ir vėl padarysime. Nė kiek neabejoju. Tačiau tam reikia mažiausiai dviejų dalykų: susiklausymo ir geranoriškumo. Ir dar kantrybės, kurios prašyti, suprantu, darosi vis sunkiau“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
O sveikinimo laiške Seimui Prezidentas Gitanas Nausėda ragina esminių permainų imtis būtent dabar – nejaučiant artėjančių rinkimų spaudimo.
