Ten vaikai, moterys ir vyresni žmonės pasakoja, ką tenka išgyventi beveik du mėnesius nematant dienos šviesos. Skelbiama ir apie dar vieną masinę kapavietę prie Mariupolio, kur okupantai atsikratė maždaug tūkstančio nužudytų žmonių.
Fone aidint okupantų smūgiams, kuriais jie ir toliau šluoja Mariupolį nuo žemės paviršiaus, „Azovo“ kariai leidžiasi į paskutinio jų bastiono – gamyklos „Azovstal“ rūsius – ir neša ten besislepiantiems vaikams ir moterims maistą. Tačiau akivaizdu, kad vaikai Ukrainos karių labiausiai laukia net ne dėl to, kad jie ateina su kukliomis vaišėmis, o dėl to, kad gali su jais pasikalbėti. Ir išsiilgę vaikai ne tik dėmesio:
„Laba diena. Pamačiau, kad jūs atėjote. Noriu kai ką pasakyti. Mes visi labai norime grįžti namo, norime grįžti gyvi, norime pamatyti savo tėvus… Oi, ne tėvus. Artimuosius.“
„Mes čia sėdime jau du mėnesius ir norisi pamatyti saulę.“
„Vasario 28 d. išėjome su mama ir močiute iš namų. Po to nematėme nei saulės, nei dangaus. Labai norisi iš čia ištrūkti, kad būtų saugu.“
Po to, kai V. Putinas įsakė savo ordai nutraukti „Azovstal“ šturmą, įėjimus į dalį bunkerių, kuriuose slepiasi keli tūkstančiai civilių ir Ukrainos karių, okupantai užblokavo sunkiomis betoninėmis plokštėmis, kad žmonės negalėtų pabėgti. Taip okupantai pasmerkė juos mirčiai, tačiau žmonės nepraranda vilties:
„Prašome, paimkite mus iš čia. Mes norime matyti taikų dangų. Norime kvėpuoti grynu oru. Jūs tiesiog nesuprantate, ką mums dabar reiškia pavalgyti, išgerti saldžios arbatos. Mums tai laimė.“
„Labai norime namo. O namų jau gal nebus. – Tikimės, koridorių. – Labai tikimės. Maistas jau baigiasi.“
Visgi okupantai tęsė „Azovstal“ šturmą ir surengė naujų oro antskrydžių. Ukrainos premjeras sako – daro viską, kad ir gamykloje, ir mieste įkalinti žmonės būtų evakuoti, tačiau vilčių, kad okupantai atvers žaliuosius koridorius ar bent jau jų neapšaudys, kaip tai darydavo iki šiol, mažai. Mariupolyje be vandens, maisto, dujų ir vaistų vis dar įstrigę apie 100 tūkstančių žmonių.
„Situacija Mariupolyje yra siaubinga. Tai didžiausia humanitarinė katastrofa pastaraisiais šimtmečiais. Mariupolyje jau žuvo tūkstančiai žmonių. O kiek dar baisių žiaurumų ir baisių karo nusikaltimų pamatysime Mariupolyje, kai jis bus išvaduotas iš rusų?“, – kalba Ukrainos premjeras Denys Šmyhal.
Sugebėję prieš pora dienų iš pragaru virtusio miesto išvykti, vadina tai stebuklu:
„Mariupolio nebeliko. Kiemuose tik kapai ir kryžiai stovi.“
„Atleiskite… Devynių aukštų name liko tik skylė. Ir viskas. Visi išėjimai sunaikinti.“
Mariupolyje vykdytų masinių žudynių įrodymų daugėja
Mariupolyje vykdomų masinių civilių žudynių įrodymų vis daugėja. Palydovinėje nuotraukoje matyti dar viena masinė kapavietė – 45 metrų ilgio ir 25 metrų pločio. Ji aptikta šalia Vynohradnės kaimo, į rytus nuo Mariupolio. Vien joje gali būti palaidota mažiausiai tūkstantis rusų pajėgų nužudytų Mariupolio gyventojų. Tačiau rusų okupantai, juodindami ukrainiečius, ir toliau begėdiškai aiškina, kad viskas pagal planą.
„Mariupolyje situacija normalizavosi. Miesto gyventojai gali laisvai judėti gatvėmis, nesislėpdami nuo Ukrainos nacių apšaudymų. Humanitarinė pagalba tiekiama – produktai, vanduo, būtiniausi daiktai“, – kalba Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igor Konašenkov.
Tačiau ištrūkusių žmonių pasakojimai byloja ką kita: „Atvežė tie „kacapai“ humanitarinę pagalbą. 1 litrą pieno 49 žmonėms. 1,5 litro vandens 10 žmonių. Kepalą duonos, nepamenu, 40 žmonių.“
Sievierodonecke – miesto Lukansko srityje, kurį bando užimti okupantai ir kur virė galingi mūšiai. Kaip miestas atrodo po okupantų apšaudymo, rodo garsus ukrainiečių žurnalistas Dmitrijus Komarovas: „Kaip jums rašiau prieš kelias dienas. Jie čia nori padaryti antrą Mariupolį. Čia žmonių beveik neliko, nes visi namai apšaudyti.“
„Okupantai bando pasiekti primityvų tikslą – nužudyti kaip įmanoma daugiau ir sunaikinti viską, ką jie mato. Žinote, jie kalbėdavo apie savo didžiausią svajonę: pamatyti Paryžių ir mirti. O jų elgesys dabar tiesiog šokiruoja. Nes dabar jų svajonė – pavogti tualetą ir mirti“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelensky.
Raketų smūgiai šiandien sudrebino ir Odesą. Per apšaudymą žuvo 5 ir sužeista 18 žmonių. Tarp žuvusiųjų ir trijų mėnesių kūdikis. Tačiau britų žvalgyba skelbia, kad Rusijos pajėgos per pastarąsias 24 valandas nepadarė jokios pastebimos pažangos, o sėkmingos ukrainiečių kontratakos stabdo okupantų veržimąsi Donbase.
„Priešas ieško mūsų gynybos silpnybių, kad į jas būtų nukreiptas pagrindinis smūgis, tačiau iki šiol jam nepavyko to padaryti jau šeštą dieną. Jie persigrupuoja, persigrupuoja, persigrupuoja… Lauksime rezultatų, bet kažkas man sako, kad priešas nusivils“, – teigia V. Zelenskio patarėjas Oleksij Arestovyč.
Jautrus susitikimas Kyjivo autobusų stotyje. 21-erių Maria švęsti Velykų su šeima į nesaugią Ukrainą atvyko iš Lenkijos, kur studijuoja pastaruosius penkerius metus. Tai – pirmas kartas, kai nuo karo pradžios ji išvysta artimuosius ir kai pro autobuso langą savo akimis pišvydo, ką okupantai padarė su jos mylima šalimi.
„Mes neatleisime. Esu tikra, pasaulis dabar žino, kad mes stiprūs. Iki šiol nedaug kas žinojo apie Ukrainą, o dabar kone kiekvienas gali žemėlapyje parodyti Charkivą ar Chersoną. Ir dabar visi žino, kodėl mes nepamiršime to, kas įvyko Irpinėje, Bučoje ir Mariupolyje“, – pasakoja ukrainietė Maria.
O Kyjive ruošiantis gražiausiai pavasario šventei, Velykų išvakarėse viltinga V. Zelenskio žinutė karo išvargintiems ukrainiečiams, kurią jis siunčia po to, kai Rusija atmetė raginimą per stačiatikių Velykas susilaikyti nuo karo veiksmų.
„Tai – viena skaudžiausių dienų krikščionims. Diena, kai atrodo, kad mirtis nugalėjo. Bet… Mes tikime prisikėlimu. Mes tikime gyvenimo pergale prieš mirtį. Ir meldžiamės, kad mirtis pralaimėtų“, – sako V. Zelensky.
Beje, Rusija ir toliau meluoja, kad jos kreiserį „Moskva“ paskandino į jį atskriejusios ukrainiečių raketos. Tad naujausiu pareiškimu apie tai, kad vienas įgulos narys žuvo, o dar 27 dingo taip pat vargu ar galima tikėti. Visi kiti – 396, Rusijos gynybos ministerijas teigimu, esą buvo evakuoti.
