Specialistai pataria, kad taip galima sutaupyti iki 50-ies proc. palyginti su šildymu dujomis, tad vis daugiau pirkėjų skuba į parduotuves ieškoti alternatyvos dujiniam šildymui.
Netoli Šiaulių gyvenanti Genė specializuotoje parduotuvėje ieško įsigyti šildymo krosnelės. Moteris sako, kad iki šiol namo šildymui naudojo dujas, kuriomis patogiau ir lengviau šildytis, tačiau jų kainų šuolis privertė apsvarstyti ir kitus variantus.
„Aišku, su dujom šildytis daug patogiau ir jau daug metų šildomės su dujom. O kainos priverčia galvoti, ir dar čia visokių tokių, ką čia žinai, kaip su dujom gali būti. Tai va, kad nepaliktumėm paskui žiemą sušalti“, – kalba Genė.
Šiaulietė sako nusižiūrėjusi centrinio šildymo katilą, kuris labiausiai atitinka jos poreikius. Šildymo katilus parduodantis Dovydas sako, kad šioje parduotuvėje katilų kainos prasideda nuo 900 eurų. O tokių klientų, ieškančių kuo pakeisti dujinius katilus, užsuka kelis kartus daugiau nei pernai.
„Šiemet jaučiam labai didelį susidomėjimą žmonių kieto kuro katilais. Visi grįžta nuo tie, kas turėjo įsirengę dujinius katilus arba netgi tuos pačius šilumos siurblius, labai jaučiasi, kad nori grįžt prie kieto kuro“, – teigia pardavėjas Dovydas Gečas.
Darbuotojas virina vieną iš kietojo kuro katilo dalių. Dar net neįpusėjus gamybai šie pusiau surinkti kietojo kuro katilai įmonėje „Kalvis“ jau turi savo šeimininkus, kurie laukia, kada katilas atkeliaus pas juos į namus. Per mėnesį įmonė pagamina iki 200 buitinių kietojo kuro šildymo katilų, tačiau rinkos nepatenkina. Šildymo katilai tapo itin paklausia preke ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Paklausa iš tikrųjų yra išaugusi, šiandien dienai skaičiuojame apie 30 procentų augimą. Manome, kad metų pabaigoje tas poreikis dar tiktai auga ir augs. Matome, kad mes nebespėjam pateikti tiek gaminių, kiek rinkoje yra poreikis“, – tvirtina „Kalvis“ atstovas Andrius Daujotas.
Paklausiausi – patys pigiausi malkomis kūrenami šildymo katilai. Mažiau populiarūs – granuliniai. Specialistai sako, kad šildantis malkomis, net joms smarkiai pabrangus, galima gerokai sutaupyti.
„Įskaitant netgi valstybės teikiamą paramą, žmogus gali sutaupyti pusę kainos, tą, ką išleidžia dujom, tarkim, lyginant su malkiniu katilu“, – sako A. Daujotas.
Pasistatęs šildymo krosnelę, liaudyje dar vadinamą „buržuika“, užkuria ir šildosi panevėžietis Valentinas. Sako, kad šią krosnelę įsigijo daugiau nei prieš dešimtmetį, mokėjo dar litais, ir štai iki šiol ji gana greitai sušildo jo namus.
„Labai greit pašyla ir mažai malkų reikia. Na, aišku, gal greit ir atšąla. Jeigu prie laužo kūrent, ji nelabai tinka, ji greit atšąla. Bet kai mano grytela patūpusi ir pašiltinta yra, tai tikrai labai gerai yra“, – tikina panevėžietis Valentinas.
Vyras džiaugiasi, ir kad malkų sunaudoja gerokai mažiau nei kaimynai.
„Jeigu taip kūrent kaip centrinį šildymą, va, ten kaimynka viena turi, sakė, o, sako, mes tris kibirus malkų atsivežam prikišę ir mum mažai dar. Man tai tikrai nemažai, aš kibiro nesukūrenu čia“, – tvirtina Valentinas.
Tokias ar panašias naudotas šildymo krosneles skelbimų portaluose tautiečiai parduoda ir iki 100 eurų.
