Ketvirtadienį apie naujo šildymo sezono kainas ir kokiuose miestuose jos bus didžiausios pasakojo biokuro biržos „Baltpool“ atstovai.
Galėjo išaugti 4 kartus
Pasak jų, jeigu Lietuvos šilumos sektorius laiku nebūtų išsivadavęs nuo gamtinių dujų priklausomybės, šildymo kainos šiemet būtų bent 4 kartus didesnės.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, šių metų spalio mėn. formuojasi 10,29 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra 24 proc. didesnė, palyginti su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina kai ji siekė 8,28 ct/kWh.
Tai rodo, kad visi geopolitiniai įvykiai bei jų sukelti energetikos kainų pokyčiai, kurie įvyko nuo praėjusio sezono pabaigos, turėjo palyginus nedidelę įtaką šilumos kainoms.
Daugiau nei pusę galutinės šilumos kainos vartotojams sudaro įsigyjamas kuras, kurio kainos nustatomos kas mėnesį. Likusią galutinės kainos dalį sudaro fiksuotos išlaidos – šilumos tinklo nusidėvėjimas ir amortizacija, remontai, darbuotojų atlyginimai, pridėtinės vertės mokestis.
„Kainų pokyčiams didžiausios įtakos turi karo Ukrainoje nulemta energetinė krizė Europoje: dėl sustabdyto biokuro importo iš Baltarusijos biokuro kaina Lietuvoje padidėjo dvigubai – iki 46 Eur/MWh.
Gamtinės dujos per metus pabrango bent 3 kartus iki 250 Eur/MWh. Reiktų džiaugtis tuo, kad Lietuva laiku perorientavo šilumos ūkį į biokurą, šis sprendimas mums leidžia šilumos ūkyje naudoti 4–5 kartus pigesnę kuro rūšį“, – teigė tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Miestuose kainų pokyčiai – skirtingi
Rugsėjo mėnesį viena didžiausių kainų visoje šalyje buvo Vilniaus mieste – 17,56 ct/kWh. Tačiau spalį dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh. Palyginti su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc.
VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalio mėn., palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh, Klaipėdoje – 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje – 117 proc. iki 11,13 ct/kWh.
Pasak V. Jonučio, kainos didėjimą skirtinguose miestuose lemia gamtinių dujų dalis kuro struktūroje – kuo miestai naudoja daugiau dujų, tuo galutinės šilumos kainos augimas bus didesnis.
Rugsėjo mėnesio šilumos kainos dar neatspindi viso galimo kainų svyravimo – kuro kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas keičiasi kiekvieną dieną, todėl kainos gali tiek kilti, tiek kristi. Vis dėlto stebint biokuro kainų tendencijas, galima būtų spėti, kad kainų pikas jau yra pasiektas.
„Panašios kainos turėtų išsilaikyti visą sezoną“, – tikino V. Jonutis.
Vertinant prognozuojamas spalio mėn. šildymo kainas Baltijos šalyse, didesnėmis kainomis išsiskirs Latvijos ir Estijos sostinės, kurios šilumos gamybai naudoja daugiau gamtinių dujų nei mažesni miestai.
„Baltpool“ duomenimis, Lietuvos miestai yra pasirengę šildymo sezonui kaip įprastai. Ilgalaikiais sandoriais miestai jau yra nupirkę apie trečdalį viso reikalingo biokuro. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro yra įsigyta netgi daugiau.
„Šiemet rinkoje stebima tendencija, kad dėl didelio biokuro žaliavos kainos neapibrėžtumo žiemos laikotarpiu, biokuro tiekėjai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir linkę biokurą parduoti trumpalaikiais sandoriais. Šiuo įtemptu laikotarpiu rinkoje tai visiškai nestebina, – pastebėjo V. Jonutis.
Biokuro kainas formuoja malkinė mediena
Pasak V. Jonučio, ankstesniais metais pigi žaliava iš Baltarusijos stipriai formavo biokuro kainą Lietuvoje.
Dabar nelikus baltarusiškos žaliavos, biokuro kainai vis didesnę įtaką turi medienos, dėl kurios biokuro rinka konkuruoja su medienos pramone, kainos.
Pasibaigus pandemijai ir išaugus žaliavos paklausai baldų pramonėje, malkinės medienos vidutinė kaina per metus išaugo 2,5 karto – nuo 30 Eur/ktm iki 75 Eur/ktm.
Imasi sprendimų kainoms suvaldyti
Siekiant palengvinti situaciją biokuro rinkoje, „Baltpool“ šiais metais pristatė medienos skiedrų produktą SM3D, indeksuotų ilgalaikių sandorių galimybę, faktoringo paslaugą bei pateikė reglamento pakeitimą dėl prekybos užstatų sumažinimo.
„Akivaizdu, kad geopolitinė situacija greitai nepasikeis, todėl svarbu didinti vietinio biokuro pasiūlą – tam reikėtų paskatinti biokuro žaliavą miškuose ruošiančias įmones, kad jos galėtų dar aktyviau ruošti biokuro žaliavą ir didinti konkurenciją rinkoje
Prognozių yra visokių, sakoma, kad dar kitas šildymo sezonas gali būti dar brangesnis. Tačiau manau kiekvienos šalies situacija skirtinga. Blogiausia situacija yra nuo dujų priklausomų šalių. Jos už šildymą mokės brangiau šį ir, tikėtina, kitą sezoną. Tačiau Lietuvos situacija geresnė“, – pabrėžė „Baltpool“ Prekybos vadovas V. Jonutis.
