Emigrantė iš Lietuvos Nika važiuoja Helsinkio gatvėmis. Automobilis pasuka į tamsų ir nuošalų keliuką, kurio pabaigoje stovintis žmogus šviečiančiomis lazdomis rodo kur važiuoti toliau. Prieš Nikos akis atsiveria šviečiantis namas ir jos laukiantis būrys žmonių. Kelią žymi uždegtos žvakės. Pasitinkantys džiugiai moja viešniai.
Devynerių kalytė Nika iš Klaipėdos gyvūnų prieglaudos emigravo į Suomiją. Ten mūsų šalyje niekam nereikalingo šuns laukia nauja šeima. O štai ir jie. Pirmą kartą išvydę Niką, suomių šeimos nariai neslepia ašarų.
Mažylė nedrąsiai prisiartina prie naujos savo šeimos ir palaižo ranką.
Suomių šeima džiaugiasi nauja augintine ir netrukus vešis ją namo. Ir tokių istorijų yra ne viena. Gyvūnų globos įstaigos, iš kurios ir iškeliavo Nika, vadovė pasakoja, kad pastaraisiais metais Lietuvos šunys ir katės dažnai emigruoja į užsieniečių šeimas. Pernai išvyko kelios dešimtys gyvūnų. Tolimiausia kelionė buvo į Jungtines Amerikos Valstijas, o labiausiai gyvūnų laukia suomiai.
„Jų prieglaudose tiesiog nėra šunų. Nes tai padaryta deficitu. Ten negali nusipirkti net. Labai prižiūrimi daugintojai. Prižiūrima, kad nesiveistų, kad žmonės kastruotų, sterilizuotų savo augintinius. Nusipirkti šunį iš veislyno yra ne tik brangu, bet turi ilgai laukti. Nes kalės kergiamos tik tada, kai yra 10 šeimininkų šuniukams. Šeimininkas ieškomas pirmiau nei gimsta šuniukas“, – sako prieglaudos direktorė Simona Šakinytė.
Beje, ne visi užsieniečiai savo būsimą augintinį išsirenka tik vartydami keturkojų nuotraukas. Kai kurie net specialiai atvyksta į Klaipėdą, kad galėtų su gyvūnu susipažinti. Dažnai iš karto ir išsiveža.
„Kas yra juokinga, kartais žmonės iš Plungės klausia „ar jūs mums atvešite?“, o žmonės iš Olandijos, iš Austrijos, iš Italijos, atvažiuoja patys pasiimti šuns“, – pasakoja S. Šakinytė.
Tiesa, gyvūnai iš Lietuvos ne tik emigruoja, tačiau ir pas mus atkeliauja iš svečių šalių – imigruoja. O štai Bela į Klaipėdą atkeliavo iš Rusijos.
„Ji buvo gatvės šuo. Jie buvo dviese. Ir jie gyveno visiškai gatvėje. Ją mums atvežė vienas mūsų rėmėjas. Jis tiesiog paklausė gal pas mus yra vietos ir ar galėtume priimti. Kadangi buvo vietos sutikom priimti. Ir realiai mes priimam ir iš kitų prieglaudų ir iš kitur“, – teigia S. Šakinytė.
Gyvūnų globėjai aiškina, kad keturkojams kalbos barjeras neegzistuoja. Todėl iš Ispanijos atvykęs šuo puikiai supranta lietuvius, o gyvūnas iš mūsų šalies paiso suomių nurodymų.
„Juokingas dalykas, kad mūsų darbuotojos buvo ispaniškai pradėjusios kalbėti kai šunys atvažiavo. Mokėsi, klausė, bet šiaip 04.41 šuniui žodis asocijuojasi su tuo, kas po to žodžio seka. Jei išsivedi į lauką ir rusei sakai ne rusiškai „ateik čia“, o lietuviškai ir ji atbėga ir tu jai duodi skanėstą, glostai, ji suvokia, kad žodis „pas mane“ nesvarbu kokia kalba, kad man reikia atbėgti ir manimi džiaugiasi“, – kalbėjo S. Šakinytė.
Vis dėlto, gyvūnų globėjai baiminasi, kad į vieną šalį emigruoti gyvūnams taps kur kas sunkiau. Tai Anglija. Po Brexit'o, šalis griežtina tvarką ne tik atvykstantiems žmonėms, bet ir gyvūnams.
