Anna, jos 13 metų sūnus Timofėjus ir 7-erių dukra Miroslava eina pasivaikščioti prie Kuršių marių. Apie naujus gyventojus nedidelėje Juodkrantėje žinia pasklido greit, o šeimą atpažinusi vietinė net įteikė dovanėlę – sako, kad kaip tik vežė ją naujakuriams.
„Atėjo širdyje įkvėpimas, kad kažkokią mažą dovanėlę jiems padaryti. Tai tokių smulkmenų, finansinę paramą. Truputį kažką“, – TV3 žinių žurnalistui pasakojo Juodkrantės gyventoja Daina.
Anna ir jos šeima sujaudinta ir patys negali patikėti, kad jau pradeda šypsotis. Mat šypsenų ir juoko šioje šeimoje nebebuvo nuo vasario 24-osios nakties, kada jų mažą miestelį šalia Kyjivo pradėjo apšaudyti rusai.
„Buvo šokas, nes nežinai, kur bėgti, tu nežinai, ką pasiimti, tu galvoji, kad čia koks pokštas. Bet pasirodė, kad ne. Aš susirinkau būtiniausius daiktus, vaikų daiktus, dokumentus ir išvažiavau“, – pasakojo pabėgėlė iš Ukrainos Anna.
Savo mašina Anna su abiem vaikais išskubėjo sienos su Lenkija link.
„Mes važiavome, važiavome, važiavome, važiavome. Aš vairavau, man net kojos nutirpo, nes nežinojau, kiek „spausti“, – sakė Anna.
Baisiausios kelionės atkarpos buvo įveikiant tiltus.
„Man atrodė, jei sprogs tiltas, bus viskas. Nes dabar labai daug tiltų sprogdina ir tu nežinai – ar sprogs šitas tiltas, ar liksi tu ir tavo vaikai gyvi. Todėl nuolat meldžiausi – Dieve, padėk įveikti vieną kelio atkarpą, tada kitą“, – tikino Anna.
Ir taip ji pasiekė Lenkijos pasienį. Dar Ukrainos pusėje mašiną teko palikti ir persėsti į autobusą. Šį atakavo rusų dronas.
„Dronas pradėjo kaip ir apšaudyti. Mes nesupratom, kas vyksta. Autobuse mūsų buvo 87 žmonės. Mes pradėjome vaikus stumti lauk, bėgti iš autobuso, kad pasislėptume. Ir tada jau iš Lenkijos pusės pradėjo apšaudyti tą droną. Tai buvo tokios sekundės, kad galvoji: Dieve, nuvykom tokį kelią ir negi mirsime dabar“, – patirtą siaubą papasakojo Anna.
Tačiau viskas baigėsi laimingai. Anna su vaikais atsidūrė Lenkijoje. Ukrainoje liko moters sesuo su vyru bei abu tėvai. Tėtis išėjo kariauti, o mama pasakė, kad be jo nebėgs. Anną su vaikais iš Lenkijos į Juodkrantę parvežė moters vyro draugas, su kuriuo jie kartu kovojo Maidane. Ukrainietės vyras dabar Estijoje ir planuoja vykti į karą. Na, o Anna ir jos vaikai Lietuvoje pirmą kartą.
„Labai nuo ukrainiečių skiriasi žmonių mentalitetas. Viskas kitaip. Labai gerai, labai geranoriški žmonės. Man patinka čia. Bijojau, bet dabar esu rami, nes jaučiuosi saugiai“, – tikino Anna.
Annos sūnus jau eis į mokyklą Nidoje, o ji pati dirbs kirpėja. Žmonės jau paaukojo visas darbui reikalingas priemones. Į jam priklausantį laisvą butą ukrainiečių šeimą su jų šuniuku priėmęs juodkrantiškis pasakoja, kad kitaip pasielgti jis negalėjo.
„Aš praktiškai pats buvau pabėgėlis vaikystėje. Aš 17-os išvažiavau iš Lietuvos ir, patikėkit, mane priglaudė. Ir aš negaliu kitaip“, – tikino Juodkrantės gyventojas Reginijus Raškevičius.
Pati Anna dar tikisi kada nors sugrįžti į Ukrainą, o dabar ji tikrai neslepia dėkingumo Lietuvai ir jos žmonėms.
„Aš tikiuosi, kad kažkada grįšiu į Ukrainą. Šlovė Ukrainai! Aš myliu savo Ukrainą ir norėčiau visiems ištarti didelį ačiū“, – dėkojo Anna.
Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
