Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus. Vaizdas mokslininkus pribloškė.
„Matosi, kad šitas procesas, kuris dabar vyksta Arktyje, yra nesustabdomas. Ledynai tirpsta labai greitai. Formuojasi vis nauji vandens telkiniai. Formuojasi naujos ekosistemos, procesas vyksta“, – pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergejus Oleninas.
Nuotraukose užfiksuota ta pati vieta. Pirmoji fotografija daryta 1936-aisiais, joje matomas ledynas siekia pakrantę. Antroji nuotrauka vos savaitės senumo. Ledyno kraštai vos įžvelgiami horizonte. Pokytis per 85-erius metus – akivaizdus ir nieko gero nežadantis. Ne tik Arkčiai, o ir visam pasauliui.
„Tie dalykai vyksta labai greitai, tai nėra palaipsninis procesas, kur galim pagalvoti, kad man to nebus. Ar mano vaikams to nebus. Tai gali būti labai greitai. Ir toje pačioje mūsų ramioje Lietuvoje, kurią mes įpratę matyti be audrų, be ekstremalių reiškinių“, – sako Jūros tyrimų instituto direktorė Zita Rasuolė Gasiūnaitė.
Dar vienas globalaus atšilimo pavyzdys Arktyje, ekspedicijos dalyvių čia aptiktos midijos. Remiantis tyrimais, jos čia išnyko prieš tūkstantį metų.
„Tai yra kaip įrodymas, kad naujos rūšys ten atvyksta arba grįžta šiltėjant klimatui. Pastebima, kad senos rūšys, kurios ten gyveno yra pamažu išstumiamos naujakurių ir tų pačių midijų“, – teigia Klaipėdos universiteto absolventas Mantas Liutkus.
Ekspedicijoje dalyvavo ir Lietuvoje gyvenantis mokslininkas iš Baltarusijos. Arktyje tyrinėdamas mikrogyvūniją jis aptiko verpetes. Tai daugelyje pasaulio vietų randami mažyčiai bestuburiai gyvūnai. Mokslininkus jie stebina savo gyvybingumu. Verpetės užšalusios lede gali išbūti 20 000 metų, o ledui ištirpus vėl atgyti ir gyventi lyg niekur nieko.
„Kitas nuostabus dalykas – jie visi yra moteriškosios lyties. Jie neužsiima seksu, neegzistuoja vyriškoji lytis. Kaip jie dauginasi – paslaptis. Manome, kad jų DNR kažkaip evoliucionuoja organizme ir jie dalijasi“, – sako mokslininkas Dmitrijus Lukašanecas.
Kadangi Arktyje mokslininkai surinko šių gyvų organizmų pavyzdžių, nuo šiol juos tyrinės ir Klaipėdos universitete. Mokslininkai mano, kad išsiaiškinę verpečių ilgaamžiškumo paslaptį, gali padaryti proveržį medicinoje.
Čia kur kas didesni vietos gyventojai. Mokslininkai pasakoja, kad valtele atplaukus prie dar neištirto kranto Arktyje, visada pirmi iššokdavo du ekspedicijos dalyviai. Vienas turi šautuvą ir yra pasiruošęs gintis nuo nedraugiškų vietos gyvūnų, kitas aplinką ištyrinėdavo dronu. Tiesa, iššauti nereikėjo. Ir tai gerai, nes problemų būtų kilę ne tik gyvūnams, o ir patiems mokslininkams.
„Su meškom ten yra taip – kada Aleksėjus gavo šautuvą, mes nuomavome šautuvą. Jam buvo pasakyta – jei jūs nušausit mešką, tai bus tardymas, bus kaip, kad jūs žmogų nušovėt. Turi būti labai, labai rimta priežastis, kad jūs kažką tokio padarytumėte“, – aiškina S. Oleninas.
Tiesa, lokių pėdsakų sako matę. Tąkart ekspedicija apsisuko ir grįžo į laivą. O štai dronu aplinką žvalgęs mokslininkas vis tik susidūrė su priešiškai nusiteikusiais vietiniais.
„Didžiausia problema būdavo paukščiai. Jie tiesiog puldavo mano droną. Tačiau paskui supratau kaip jų išvengti. Tai jei kas skrisit į Arktį, kelkit droną į viršų. Kažkaip jiems susišviečia, kad jei tu bėgi, jie vysis. Bet jei pakilsi į viršų, jie tave paleis“, – pasakoja Klaipėdos universiteto absolventas Jonas Gintauskas.
Arktyje darbuojasi ekspedicijos iš įvairių pasaulio šalių ir visi jie tvirtina tą patį, ką pasakoja ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie, beje, ekspedicijas į šį kraštą žada tęsti.
