Planetų mokslininkai atrado sandarą, kuri sveria 2,18 milijardo kilogramų ir tęsiasi daugiau nei 300 kilometrų į gylį. Kaip rašoma žurnale „Geophysical Research Letters“, komanda teigia, kad masė gali būti sudaryta iš kraterį suformavusio asteroido.
„Įsivaizduokite, kad imate penkis kartus didesnę metalo krūvą už Didžiąją Havajų salą ir palaidojate po žeme. Maždaug tiek netikėtos masės mes aptikome“, – sakė pagrindinis autorius Peteris B. Jamesas iš Baylor universiteto.
Prie atradimo prisidėjo NASA (Gravity Recovery and Interior Laboratory, kitaip GRAIL) misija, kuri matuoja subtilius pokyčius Mėnulio gravitaciniame lauke. Šie stebėjimai gali būti naudojami tiriant mūsų natūralaus palydovo vidinę sudėtį. Kaip paaiškėjo, jų išmatuota masė yra pakankama, kad visą baseino paviršių nusvertų žemyn beveik kilometru. Atsižvelgiant į tai, kad kraterio skersmuo yra maždaug 2500 kilometrų, tai yra gana sunkus traukimas žemyn.
„Kai tai sujungėme su Mėnulio topografijos duomenimis iš „Lunar Reconnaissance Orbiter“, netikėtai atradome didelį masės kiekį po Pietų ašigalio ir Eitkeno baseinu, – sakė P. B. Jamesas. – Vienas iš šios papildomos masės paaiškinimų yra tai, kad metalas iš asteroido, kuris suformavo šį kraterį, vis dar yra įsmigęs Mėnulio dangoje.“
Komanda pasitelkė kompiuterines simuliacijas, kad paaiškintų šią anomaliją. Gali būti, kad kai asteroidas trenkėsi į Mėnulį maždaug prieš 4 milijardus metų, jis įsmigo dangoje, o ne nugrimzdo į šerdį. Alternatyvus paaiškinimas – Mėnulio sukietėjimas. Teigiama, kad atvėsus ir nusistovėjus magmos vandenynui galėjo susidaryti tankių oksidų koncentracija.
Įvairių kosmoso agentūrų susidomėjimas Pietų ašigalio-Eitkeno baseinu susijęs su tuo, kad jis yra ypatingas. Regionas gali būti naudojamas tiek norint suprasti Mėnulio interjero kompoziciją, tiek ištirti jo istoriją. Tai taip pat geriausia laboratorija ištirti, kokią įtaką padarytų katastrofiškas smūgis uolingos planetos paviršiui.
