Gražina su savo vyru Aleksu (vardas pakeistas) gyvena nedideliame kaime Panevėžio rajone. Pora svetimus vaikus globoja jau trisdešimt metų – kai vieni vaikai užauga ir palieka globėjų namus, atvyksta nauji vaikai. Kaip teigia pati Gražina, aukodami savo pačių gyvenimus jie nori beglobiams vaikams duoti tikrus namus, tikrą šeimą.
Šiandien dešimtys šeimynoje užaugusių vaikų savo globėją Gražiną vadina mama, o jos vyrą Aleksą – tėčiu. Poros namų svetainės sienas puošia daugybė padėkos raštų už rūpestį svetimais vaikais, matomos ir nuotraukos, kuriose Gražina išdidžiai pozuoja su pačiais šalies prezidentais – Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi.
Tačiau šiandien Gražinos akyse – ašaros, o lūpose – nevilties žodžiai: „Mūsų šeimyna išdraskyta – visi vienuolika vaikų išvežti į vaikų namus, mano vyrui pareikšti sunkūs įtarimai seksualiniu išnaudojimu, o aš kaltinama vyro nusikaltimų slėpimu.“
Globotinė – sunkus vaikas
Praėjus dvylikai metų buvusi Gražinos ir Alekso globotinė Aušra (vardas pakeistas) apkaltino vyrą ją seksualiai išnaudojus, o moterį slėpus sunkų ir bjaurų nusikaltimą. Tačiau Gražina teigia, kad nieko panašaus jų namuose nebuvo.
Gražina puikiai atsimena šiandien baisiais kaltinimais besisvaidančią ir dabar jau suaugusią merginą Aušrą.
„Buvo sunkių vaikų, bet su ja turėjau, ko gero, daugiausia rūpesčių“, – laidoje „Prieš srovę“ tikino Gražina.
Pasak moters, Aušra nuolat ją skųsdavo, kad neva ją verčia dirbti, kad kitus vaikus prižiūrėti liepia. Šeimyną tuomet užgriuvo armija tikrintojų, bet nei vienas merginos kaltinimas nepasitvirtino.
Tačiau apie tariamą seksualinį išnaudojimą tuomet Aušra nesakė nė žodžio, net neužsiminė. Pasak Gražinos, jei Aleksas iš tikrųjų būtų lindęs prie Aušros, tai ji tikrai būtų pasiskundusi jau tuomet, o ne po dvylikos metų.
„Nėra, kuo kaltinti. Jeigu šita mergina būtų nukentėjusi, tai šitiek skundų rašydama visokių, prasimanymų darydama ji būtų pirmu taikymu pasiskundusi. Ji nieko nebūtų bijojusi. Ji buvo įsitikinusi, kad ji teisi visuomet ir visur – ir mušdama sesę teisi, ir skriausdama vaikus teisi, apipildama juos vandeniu teisi. <...> Ji sanatorijoje gulėjo, ten juodu ant balto gražiai parašyta, kad ji nepripažįsta savo kaltės, kad ji kaltina kitus“, – pasakojo Gražina.
Per paskutinį susitikimą – prašymas duoti pinigų
Gražina prisimena paskutinį buvusios globotinės Aušros apsilankymą šeimynos namuose prieš metus. Mergina lyg niekur nieko atvažiavo pasisvečiuoti, Gražiną vadino mama. Tuo metu Gražina klastos neįtarė – net ir tada, kai mergina staiga pareikalavo 2000 eurų.
Kai Gražina tą pačią minutę pinigų nedavė, mergina supykusi išvažiavo ir telefono ragelio daugiau nebekėlė. Po kelių mėnesių Gražinos vyras Aleksas, šeimynos tėvas, buvo suimtas įtariant vyrą tuomet dar nepilnametės Aušros prievartavimu.
„Įsivaizduokit, spalio mėnesį aš su ja geriu kavutę ir išgėrusi kavutę ji sako „žinai, mamyt, tu gi man taupei pinigėlius“, sakau „taip, vestuvėms taupiau“. Ji sako, kad jai jau jų reikėtų, o aš pasakiau, kad vestuvėms juos taupiau. Aš kažkaip pagalvojau, kas čia dabar, buvo juk sutarta. Ji žinojo, kad aš taupau, aš taupiau iš savo pensijos ir jai, ir kitiems, bet ne visiems, nes tie, kurie atėjo vėliau, tai jiems neužteko pensijos. Aš taupiau iš savo pensijos, nes turėjau dalyvio pajamas, iš dalyvio pajamų gyvenau“, – pasakojo Gražina.
Tiesa, moteris nepasakė Aušrai griežto „ne“ – Gražina vis tik nusprendė pinigus atiduoti. Tačiau jau buvo per vėlu, nes po susitikimo Aušra nebeatsakė į Gražinos skambučius.
„Aš neatsisakiau, tik pabrėžiau, kad gal vestuvėms jie bus. Bet pamačiau, kad jai reikia tų pinigėlių, tai pagalvojau, jog išimsiu. Kai aš nuėjau klausti į banką, tai jie pasakė, kad po Naujų metų tie pinigėliai bus truputį didesni.
Bet po to aš su ja jau ir nebesusiskambinau. Skambindavau, bet ji man jau nekeldavo ragelio. Ji buvo jau užpykusi, kad nedaviau pinigų, bet aš jau ruošiausi juos duoti. Ji pagalvojo, kad neduosiu ir ne tik pagalvojo, bet ir per vaikus pradėjo eiti gandas, kad aš melagė“, – tikino Gražina.
Ašaros – ne tik dėl areštuoto vyro
Gražina šiandien verkia ne tik dėl areštuoto vyro. Moteriai šiandien skaudu ir dėl vaikų, kurie būdami našlaičiais jos namuose buvo suradę ir meilę, ir jaukumą, bet šiandien vėl tapo našlaičiais.
Mat prasidėjus tyrimui visi vienuolika Gražinos globojamų vaikų buvo atimti.
„Mes esame įtariamieji, todėl su vaikais negalime net telefonu pasikalbėti. O juk mažiausiam iš jų yra vos šešeri ir jis nesupranta, kodėl negali bendrauti su savo antraisiais tėvais – mama ir tėčiu,“ – graudinosi Gražina.
Pasak Gražinos, mažasis šešiametis Simutis nori namo. Vienas iš vaikų net turi garso įrašą, kuriame girdėti, kaip berniukas sako, jog nori namo pas Gražiną.
Moteris sako, kad jai be galo skaudu, nes ji negali su jais pasikalbėti. Net jei vaikai netyčia nugirsta jos balsą ir prašo su ja persimesti bent keliais žodžiais, ji to padaryti negali.
„Aš negaliu jiems patarti. Aš negaliu jiems pasakyti, kad pabūkime dar, gal išsispręs viskas, gal teismai pamatys, kad neteisingai baudžia. Kaip dabar tie vyresni vaikai tikės valstybe mūsų? Jie visi nori į namus, yra byloje parašyta. Pačioje byloje tvirtinama, kad nori pas mamą ir pas tėtį, bet dabar tėtis ir mama negali jų prižiūrėti, nes užkardyta. Visai atimti globėjos statusą? Visai atimti vaikus? Aš gi nieko nenusikaltusi“, – tvirtino Gražina.
Gražinos vyras niekada nesielgė nepadoriai
Kotryna (vardas pakeistas) – Gražinos ir šiandien įtariamojo Alekso marti – šeimynos namuose praleisdavo didžiąją dienos dalį. Kol globojami vaikai buvo neatimti, ji padėdavo jais rūpintis.
„Jūs supraskite, jei tėtis būtų lindęs prie mergaičių, to nebūtų įmanoma nuslėpti,“ – įsitikinusi Kotryna.
Šeimyna per trisdešimt metų užaugino net penkiasdešimt vaikų – berniukų ir mergaičių. Per tą laiką kaip ir visose šeimose būta visko – ir pykčių, ir barnių. Bet vieno dalyko nebuvo niekuomet – net menkiausios užuominos apie seksualinį priekabiavimą.
„Kiek pažįstu šitą žmogų, niekada nemačiau, kad jis priekabiautų ar žiūrėtų žvilgsniu negeru. Jis vaikus vadindavo kanarėlėmis, sakydavo mano Jovitukas, mano Ritutė... Daug tų mergaičių buvo, bet kodėl nei viena kita nesiskundžia? Iki šiol jos visos atvažiuoja, jos suaugusios, turi savo vaikų, visos atvažiuoja. Pavyzdžiui, ateina tėvų diena, tai visada atvažiuoja su gėlėmis, su palinkėjimais, su dovanomis“, – tikino Gražinos marti Kotryna.
Pati Gražina teigia, kad per visus tuos 30 metų, kai ji su vyru globoja vaikus, nei vienas iš globotinių nesiskundė jokiu seksualiniu priekabiavimu ar prievarta.
„Dar vienas dalykas. Mes atostogavome Palangoje, kai buvo maži vaikai. Niekada vyras prie vaikų net su manimi nemiegodavo. Aš su mergaitėmis, jis su berniukais. Dabar paskutiniu metu, kai vaikai jau buvo didoki, mes atostogavome ir jis miegojo autobuse. Jis nusistatęs buvo, kad suaugęs žmogus ir vaikai vienoje lovoje nemiega. Nebent aš su mergaitėmis, o jis su berniukais. Bet tada buvo tokia situacija, kad berniukų buvo dauguma, mergaičių buvo mažiau, o vietos būtų atsiradę tik ten, kur mergaitės miegojo, tai jis nuėjo į autobusą ir miegojo“, – pasakojo Gražina.
Bet laimingas gausios šeimynos gyvenimas šiandien jau yra praeitis. Dabar Gražinos kasdienybėje – teismai ir advokatai, tyrėjai ir vaikų teisių gynėjai.
Vis tik visi tikisi, kad teisingumo smagračiai ims suktis greičiau ir jau pusę metų vykstančio tyrimo medžiaga netrukus pasieks teismą, kur bus padėtas nedviprasmiškas taškas šioje istorijoje.
Daugiau detalių apie situaciją, Gražinos ir Alekso šeimynos gyvenimą bei Aušros kaltinimus išgirskite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje, arba čia:
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
