89-erių Onutė ir jos sesė 91-erių Janutė ruošiasi eiti į bažnyčią. Alvito kaime, Vilkaviškio rajone, gyvenančios senjorės nuo COVID-19 dar nesiskiepijo ir nesiruošia eiti į vakcinacijos centrą: „Nesiskiepysiu. Nė gripu niekad nesirgau, nesiskiepydavau niekad, šita liga manęs neims. Einu ir bažnyčia ir į miestą nuvažiuoju, visur. Nesiskiepysiu, nes man kraujas krešėja ir jokia liga manęs kita nepagauna, tik širdelė mano nedrūta.“
80-ies sulaukusių nei viena doze nepaskiepytų senjorų Lietuvoje dar pusė, apie 84 tūkstančiai. 75-79 metų grupėje – 38 tūkstančiai nepaskiepytų, 70-75 dar beveik 45 tūkstančiai.
Kol visi senjorai ir kitos pačiame viršuje buvusios prioritetų grupės pasiskiepys, nebelaukiama. Nuo šiandien ne atskirose savivaldybėse, o visuose Lietuvos vakcinacijos centruose skiepui registruotis jau gali 55 sulaukę ir vyresni gyventojai. „AstraZeneca“ vakcinas žmonės renkasi vangiai, dėl to savivaldybės jomis skiepija ir jaunesnius.
„Išskirtinai šiandien panevėžiečiams siūlome pasiskiepyti, kurie turi 35 metus „AstraZeneca“ vakcina. Galima registruotis telefonu nurodytu arba atvykti į vakcinavimo centrą“, – sako Panevėžio Vakcinavimo centro koordinatorė Aurelija Petronienė.
Štai, ką mano panevėžiečiai:
„Jeigu patvirtintos, visomis galima skiepytis. Bandžiau porą savaičių registruoti per e-sveikatą, bet į amžiaus grupė nepatekau. Patekau šiandien pagal šitą akciją.“
„Internete, feisbuke šeštadienį, tiesiog pabandžiau laimę. Nors laimę turėjau ir kitur, bet reikėtų dar luktelti, tai va taip. Aš dar dirbu turizmo srityje, tai visiškai norisi ramybės, kad ramiai galėtumėm skraidyti.“
„Kuo greičiau tuo geriau, jeigu tik turim galimybę, sveikintina.“
Per 4 vakcinacijos mėnesius vaistų kontrolės tarnyba gavo 2579 pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas po skiepų nuo COVID-19. Kadangi išviso Lietuvoje iki gegužės pirmosios gyventojams buvo suleista 955 tūkstančiai vakcinų, skaičiuojama, kad į vaistų kontrolės tarnybą kreipėsi vienas iš 370 paskiepytųjų.
„Tai skausmas, patinimas, paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas, karščiavimas“, – pasakoja vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Per balandį buvo gauti 837 pranešimai. Rečiausiai gyventojai skundžiasi po „Pfizer-BioNTech“ skiepo, į vaistų kontrolės tarnybą kreipiasi vienas iš 1470 paskiepytųjų. Dvigubai dažniau, vienas iš 714 po „Moderna“ vakcinos. O dažniausiai po „AstraZeneca" arba „Vaxzevria" skiepo: apie nepageidaujamas reakcijas praneša vienas iš 181 vakcinuotų asmenų.
„Po vakcinos „Vaxzevria" gauti 559 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tai yra absoliučiai dominuojanti vakcina dėl pranešimų“, – teigia vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
„Vaxzevria" vakcina yra lyderė tarp teikiamų pranešimų kiekio, tūkstančiui vakcinacijų tenka maždaug tenka 5 pranešimai“, – kalbėjo vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.
Vaistų kontrolės specialistai atkreipia dėmesį, kad „Vaxzevria" („AstraZeneca") šalutinius poveikius dažniau pastebi jaunesni šalies gyventojai.
„Jauni žmonės pranešė apie daugiau įtariamų nepageidaujamų reakcijų negu vyresni“, – sako R. Pilvinienė.
Sunaudojus daugiau nei ketvirtį milijono „AstraZeneca“ dozių registruoti ir 2 neįprasti kraujo krešulių atvejai jauniems žmonėms.
„Buvo du atvejai, abu atvejai jauniems žmonės, 27-erių metų, 30-ies metų. Vienas atvejis jau žinom išeitį – žmogus yra pasveikęs. Kitas atvejis, praeitos savaitės duomenimis, dar gydoma stacionare“, – pasakoja R. Pilvinienė.
Lietuvos sandėliuose guli dar 67 tūkstančiai „AstraZencea“ dozių. Jas savivaldybės šiuo metu siūlo vis jaunesniems žmonėms. Europos institucijos ragina valstybes įvertinti tikrai labai retas „AstraZeneca“ nepageidaujamas reakcijas ir galbūt šia vakcina neskiepyti pačių jauniausių gyventojų.
Taip, kaip daro Didžioji Britanija, kuri žmonėms iki 40 leidžia nesirinkti „AstraZeneca“ vakcinos, o Danija ir Norvegija visiškai nutraukė skiepijimą šia vakcina.
„Juodu ant balto pasakyta, kad naudos ir rizikos santykis yra geresnis vyresniems žmonėms. Tai jeigu mes pratęstumėme tą sakinį: yra blogesnis jaunesniems žmonėms“, – teigia imunologė Aurelija Žvirblienė.
Kiekviena valstybė pagal savo sergamumo rodiklius turi įvertinti kas geriau, ar skiepyti jaunesnius gyventojus „AstraZeneca“ ir greičiau suvaldyti pandemiją, ar jauniausiems duoti kitas vakcinas, taip sumažinti vakcinacijos greitį, bet padidinti labai retų nepageidaujamų reakcijų riziką. Lietuva sprendimo dar ieško.
„Įsivertinti ir vakcinos kiekius, įsivertinti reikia ir kiek mūsų vakcinavimo tempai kris įdėjus amžiaus ribojimus. Reikia įsivertinti visus rizikos veiksnius“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Sprendimą sveikatos apsaugos ministerija dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo žada priimti greičiau nei per mėnesį. Šiuo metu Vyriausybės ekspertų taryba taip pat bando įtikinti valdžią keisti ir COVID-19 persirgusių žmonių skiepijimo tvarką. Susilpnėjus imunitetui suleisti ne dvi, o vieną vakcinos dozę.
„Tie, kurie persirgę ir gavę vieną vakcinos dozę, jiems imuninis atsakas yra netgi stipresnis negu nepersirgusiems ir gavusiems dvi vakcinos dozes“, – sako A. Žvirblienė.
Šiuo metu bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyti 777 tūkstančiai arba vienas iš 4 gyventojų.
