Statistikos departamentas skelbia – Lietuvoje užfiksuota beveik 6 tūkstančiai mirčių vienaip ar kitaip susijusių su koronavirusu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad visuomenei pristatyti skaičiai parodė tikrąją pandemijos kainą.
Šiaulių laidojimo namų vadovas nuogąstauja, kad ne tik pernai, bet ir šiemet teko laidoti ne vieną žmogų, kuris sirgo koronavirusu. Kas ketvirtas laidojamas žmogus turėjo Covid-19 diagnozę ir gretutinių ligų.
„Buvo ir covid mirtys, buvo ir širdies, buvo ir onkologinių susirgimų, dėl kurių taip pat numirė“, – sako „Norgailė“ laidojimo namų savininkas Ričardas Ramanauskas.
Mirčių šuolį dar pernai gruodį užfiksavo ir Šiaulių ligoninės patologijos anatomijos skyriaus darbuotojai. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais ligoninėje mirė kone 60 procentų daugiau pacientų nei ankstesniais metais. Ir nors kasmet mirčių skaičius šiek tiek svyruoja, ligoninės gydytoja-patologė neabejoja – toks mirštančių žmonių padaugėjimas yra pandemijos pasekmė.
„Svyravimas yra maždaug apie 10 procentų. Lyginant 2019 metus ir pernai, šitas procentas yra apie 40. Ir aš manau, kad tikrai COVID infekcija turėjo įtakos šių skaičiui pasikeitimui“, – pasakoja gydytoja patologė Vilija Niunevienė.
Iki šiol buvusi painiava koronaviruso statistikoje pagaliau iškuopta ir visuomenei pateikti nauji pandemijos masto skaičiai. Statistikos departamentas pateikė duomenis iš pirminio šaltinio – E. sveikatos sistemos ir atskleidė tikruosius mirčių skaičius.
Iš viso per pandemijos laikotarpį nuo koronaviruso mirė 3013 žmonių, šių mirčių pagrindinė diagnozė buvo COVID-19. Prie šio skaičiaus pridėjus pora tūkstančių kurie turėjo COVID19 diagnozę, bet mirė dėl kitų priežasčių su koronavirusu susijusių mirčių skaičius didėja iki 5192-iejų.
Prie jų pridėjus visus likusius žmones, kurie mirė per 28 dienas po koronaviruso diagnozės, mirčių skaičius priartėja netgi prie 6 tūkstančių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dabar Lietuva pamatė tikrąją koronaviruso pandemijos kainą.
„Taip, galima pagal tą metodiką daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota ta liga, tačiau vėliau kitais reiškiniais pasireiškė, bet tas nebuvo tiksliai fiksuota“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Duomenų mokslininkas, sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys Balevičius tvirtina, kad naujai paskelbta mirčių statistika paaiškina kone visas perteklines mirtis, kurių ankstesniais metais Lietuvoje tiek daug nebuvo. Statistikos departamentas dar gruodžio viduryje skelbė apie perteklinį mirtingumą Lietuvoje. Perteklinis mirčių skaičius, kaip matyti šiame grafike, didėjo nuo spalio mėnesio, kilo lapkritį ir piką pasiekė gruodį.
„Šeši tūkstančiai mirusių žmonių, kurie jei ne Covid’as, nebūtų mirę. Kai žiūrime į perteklines mirtis dabar tas skaičius visas perteklines mirtis ir paaiškina. Perteklinės mirtys buvo žinomos ir jų buvo apie 6 tūkstančiai, tai tas skaičius ir gavosi“, – kalbėjo „Euromonitor“ duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Statistikos departamento vadovė praėjusių metų gruodį netgi pavadino anomaliniu. Mat įprastai per mėnesį vidutiniškai miršta 3,5 tūkstančio žmonių, bet gruodį užfiksuotas ženklus mirčių šuolis, per mėnesį numirė beveik 6 tūkstančiai gyventojų. Kokios mirties priežastys nulėmė išaugusį mirtingumą jau kitą savaitę pateiks Higienos institutas.
„Didžiausias anomalinis mėnuo, kuris 10 metų eigoje labiausiai išsiskyrė. Pradedant jau nuo lapkričio pabaigos, iš tikrųjų reikia žiūrėti, kokios mirtys darė įtaką ir jie turi pateikti“, – sako Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.
Tiesa, pasikeitęs koronaviruso duomenų skaičiavimas pažėrė ir daugiau įdomių faktų. Mat koronavirusu sergančių žmonių skaičius sumažėjo net šešis kartus. Formaliai Lietuvoje koronavirusu vis dar serga daugiau kaip 60 tūkstančių gyventojų. Tiesa, tarp šių žmonių jau yra daugybė pasveikusių ir į darbus einančių asmenų. Tad Statistikos departamentas pakeitęs skaičiavimus pateikia ir realų šiuo metu sergančiųjų skaičių. Jų beliko tik kiek daugiau kaip 11 tūkstančių.
„Mes įvedame statistinį rodiklį, kuris pakoreguoja šiuos skaičius jau pas mus duomenų bazėje. Įvedame tai, kad per 28 dienas yra uždaroma žmogaus kortelė, įvedame, kad žmogus tikėtina pasveiko“, – pasakoja J. Petrauskienė.
Skaičiuojama, kad imunitetą nuo koronaviruso Lietuvoje jau gali būti įgiję 8,5 procentai žmonių. Šis procentas gautas įvertinus, kiek Lietuvos gyventojų šiuo metu yra persirgę koronavirusu, turi antikūnų ir pasiskiepijo.
Tiesa, nors Lietuva išsikėlė tikslą iki Mindauginių vakcinuoti apie 70 procentų visuomenės, tačiau tokias optimistines svajones ministras Arūnas Dulkys yra linkęs sugrąžinti į realybę.
„Mes kadangi deklaravome, kad sakysime ne tik pozityvias žinias ir tiesiog tiesą tokią, kokia ji yra. Tad mūsų šiuo metu viešai skelbiami vakcinavimo grafikai, kurie yra sudaryti pagal faktus, kada kokia vakcina į Lietuvą jau tikrai atvyks. Deja, šitie grafikai šiai dienai nerodo tokios galimybės, kad mes vasarą pasieksime tą tikslą. Tačiau tie grafikai po truputėlį keičiasi“, – teigia A. Dulkys.
Iš viso Lietuvoje nuo koronaviruso jau yra paskiepyta daugiau kaip 84 tūkstančiai žmonių. Antrą skiepo dozę nuo COVID-19 gavo kiek daugiau kaip 50 tūkstančių. O iš viso imunitetą Lietuvoje jau gali turėti apie 236 tūkstančiai gyventojų.
