Į Lietuvą imigrantų srautas iš rytų toliau auga. Iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos jie atvažiuoja dirbti Lietuvos gamyklose, statybose, siuvyklose, vairuoja vilkikus.
Vyriausybė reikalauja, kad atvykėliams būtų mokamas ne mažesnis atlyginimas nei lietuviams, tačiau profsąjungos jau įžvelgia vis daugiau vietinių darbuotojų diskriminacijos atvejų. Štai nutinka ir taip, kai už tą pačią algą dirbantys imigrantai dar ir gauna nemokamą būstą, apie ką lietuviai gali tik pasvajoti.
„Apgyvendinami užsieniečiai, jiems keičiama patalynė. Mūsų darbuotojai labai nepatenkinti, jie sako, kodėl? Ir pas mus galėtų ateiti ir pasitvarkyti“, – sako profsąjungų konfederacijos atstovė Janina Matuizienė.
Darbdaviai tvirtina, kad be imigrantų niekaip nebeišsivers, esą net ir šiuo metu 150 tūkst. darbo vietų vis dar tuščios.
„Trūksta 150 tūkst. darbo vietų užpildyti žmonių, iš esamų resursų neužpildome. Nors ne mažiau bedarbių, bet jie neintegruojasi į darbo rinką dėl įvairių dalykų, dėl motyvacijos stokos, iškreiptos pašalpų sistemos“, – pasakoja Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Darbdaviams, reikalaujantiems plačiau atverti Lietuvos vartus darbo jėgai iš rytų, vyriausybė padeda. Štai jau porą mėnesių galioja sutrumpintos procedūros gauti leidimus dirbti ir gyventi Lietuvoje, elektroniniu būdu tokie prašymai patenkinami vos per dvi dienas.
„Lietuva tampa vis patrauklesnė užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą, dirbti iš trečiųjų šalių. Procesai tvarkant dokumentus turėtų būti patogūs žmonėms, priimti racionalūs sprendimai, kurie trumpintų jų trukmę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Būtent jau trečius metus šalį valdant S. Skvernelio vyriausybei, stebimas imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos proveržis, jų Lietuvoje padaugėjo penkiskart.
„Mes esame labai patrauklūs ukrainiečiams, jie sudaro didžiąją dalį. Ypač tarp vežėjų ukrainiečiai labai paklausūs, prašymų gauname vis daugiau“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Tuo metu opozicija ragina imigraciją vykdyti atsargiai. Esą svarbu ne tik užpildyti tuščias darbo vietas atvykėliais, bet ir galvoti apie tai, kaip lietuvių kalbos nemokantys slavai čia gyvens ir integruosis.
„Ukrainiečiai, baltarusiai, rusai gal kiek artimesni nei islamo valstybių piliečiai europietiškai tradicijai. Bet nepaisant to negalime nematyti ir neigiamų kultūrinių pasekmių. Formuojasi uždaros bendruomenės, jos nenori integruotis, nesimoko kalbos valstybinės, nesilaiko tradicijų, jas atmeta“, – sako Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas ragina pasekti estų pavyzdžiu, kurie imigrantais iš trečiųjų šalių per metus leidžia savo gyventojų skaičių padidinti vos dešimtadaliu procento. Lietuvoje tai būtų apie 28 tūkst. per metus. Toks ribojimas esą ir darbdavius ragins labiau galvoti ne tik kaip įsivežti pigią darbo jėgą, bet ir kaip didinti algas, kad sugrįžtų emigravę tautiečiai.
Tuo metu Migracijos departamentas siekia parodyti, kad rūpinasi ne tik atvykstančiais iš užsienio, bet ir savo piliečiais. Pavyzdžiui, svarstoma pasus ir tapatybės korteles pagyvenusiems žmonėms gaminti kas dešimtmetį automatiškai, netgi su ta pačia nuotrauka, kad šiems nereikėtų gaišti laiko migracijos padaliniuose. Dar svarstoma juos siųsti paštu, kad žmonėms nereiktų gaišti eilėse pasų skyriuose.