Kuršėnuose birželio pabaigoje įvyko tragedija. Jau gana vėlyvą vakarą greitasis keleivinis traukinys mirtinai partrenkė ant bėgių buvusį dvejų metų berniuką. Nelaimės dieną berniuką prižiūrėjo greta geležinkelio gyvenanti močiutė. Anot vaiko artimųjų, viskas nutiko per akimirką. Vos močiutei nusisukus judrus berniukas tiesiog dingo iš akiračio.
Žuvusiojo tėvai tuomet sakė, kad sūnus mėgdavo stebėti traukinius ir nors jam buvo griežtai draudžiama artintis prie bėgių, jis dažnai nepaklusdavo. Po įvykio socialiniuose tinkluose dalis tautiečių kaltino vaiką prižiūrėjusią moterį, kiti gi – tinkamai nesutvarkytą geležinkelių infrastruktūrą – esą vaikas ten nė neturėjo patekti, mat prie gyvenviečių besidriekiantys bėgiai turėtų būti atitverti. Juolab, kad Šiaulių rajone tai jau antra nelaimė šiemet. Gegužės pabaigoje Andrijavos kaime ant traukinių pervažos keleivinis traukinys kliudė moterį.
Vilniuje, Rasose, nuo žaidimų aikštelės iki geležinkelio bėgių vos 30 metrų. Nors pati aikštelė yra apjuosta, bėgiai nėra atskirti jokia tvora ar kitokiais atitvarais.
Aplink gyvenantys žmonės tikina, kad vaikai šią aikštelę mėgsta, tačiau vienų jų žaisti čia neišleidžia. Visgi dar ir šiandien įsitikinome, kad mažamečiai prie geležinkelio vaikštinėja. Štai prie pat bėgių šunelį vedžioja net keturi mažamečiai:
„Vieni vaikai čia neina. Su tėvais ateina. Aišku, kad būtų gerai tvora, bet vienų niekas neleidžia, su tėvais vaikai ateina.“
Per Lietuvą besiraizgantys geležinkeliai dažnai vinguriuoja šalia gyvenviečių. Štai ir Vilkavišio rajone, Didžiųjų Šelvių kaime. Čia daugiau nei dešimtmetį gyvenantis Audrius pasakoja, kad seniau ir čia buvo nutikusi nelaimė. Ir nors jis yra girdėjęs, kad anksčiau ar vėliau tvora, neleisianti žmonės kirsti geležinkelio, atsiras, kol kas darbai nepradėti.
„Yra atvira zona tiek ten, tiek čia, kuri, manau, turėtų būti aptverta nuo geležinkelio, nes ir vaikų pasitaiko vakarais ir po peroną važinėjasi ir aplinkui“, – sako gyventojas Audrius.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, apjuosti tvoromis kiekvieno ruožo bendrovė neprivalo, tai, jei yra poreikis, gali padaryti ir patys gyventojai. Visgi, specialistai važinėja po šalį ir tikrina, kuriose vietose išties reikia užtikrinti saugumą, o kur reikia statyti triukšmą izoliuojančias sieneles. Na, o gyvenviečių šalia geležinkelio Lietuvoje ne viena ir net ne dešimt. Taip esą susiklostė istoriškai.
Vilniaus savivaldybės atstovas Rimantas Baravykas sako, kad miesto valdžia savarankiškai štai tokiose vietose tvorų nutiesti negali, mat greta bėgių yra nustatyta 20 metrų apsaugos zona, kurioje „Lietuvos geležinkeliai“ gali tvarkytis kaip tinkami – statyti užtvaras ar kitaip plėsti infrastruktūrą be kitų institucijų įsikišimo.
„Pagal visą teisinį reglamentavimą kaip ir turėtų geležinkeliai užsiimti tuo klausimu. Aišku, tai istoriškai yra kiek sudėtinga padaryti, nes praėjo jau daug metų kai būdavo netvarkoma. Kiek žinau geležinkeliai dabar ir triukšmo sieneles planuoja daryti. Tai būtų tuo pačiu ir išspręsta“, – pasakoja administracijos patarėjas Rimantas Baravykas.
Šiuo metu policija aiškinasi kas lėmė nelaimę Kuršėnuose – ar visgi tai vaiko nepriežiūra ar nelaimingas atsitikimas. Tiesa, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė pabrėžia, kad net ir perleidus nepilnamečio priežiūrą seneliams, už vaiko saugumą atsako jo tėvai.
„Policija aiškinasi visas aplinkybes. Kur tuo metu buvo tėvai, kada buvo, kas prižiūrėjo. Ar močiutė ilgam vaiką paliko ar tik galvą nusuko. Koks atstumas, kokia aplinka. Tad visa situacija ir išvados bus pasakytos atlikus ikiteisminį tyrimą“, – teigia tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Kol kas Šiaulių pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą vaiko mirties priežasčiai nustatyti, tačiau vėliau jis gali būti perkvalifikuotas.
