Senjorė Ona pastaruosius metus itin kruopščiai skaičiuoja kiekvieną centą. Vilkaviškietės pensija dabar – 330 eurų, tačiau kai vien už kai kuriuos maisto produktus tenka mokėti trečdaliu brangiau nei prieš metus, sako, net nepastebi, kur pensija dingsta.
„Aš už vaistus beveik 100 eurų sumoku. Pieno nusipirkti gali, duonos gali, bulkos, o kokį pomidorą, negalvok, vaistams neturėsi“, – pasakoja Ona.
Moteris svajoja bent apie 70 eurų didesnę pensiją – kad gautų 400 eurų per mėnesį.
„Labai biednai gyvenu, labai, net neturiu už ką batų nusipirkti“, – sako Ona.
Elektrai, šildymui, dujoms, maistui ir paslaugoms sparčiai brangstant, vyriausybė ryžtasi ir siūlo jau nuo birželio didinti pensijas ir socialines išmokas. Štai senatvės pensijos didėtų 5 procentais. Taigi vidutinė pensija kiltų 22 eurais iki 482 eurų, su būtinuoju stažu pensija padidėtų 25 eurais iki 510 eurų.
Nuo birželio valdžia siūlo padidėti ir įvairias socialines išmokas – vidutiniškai apie 15–20 proc. Vyriausybė keltų bazinę socialinę išmoką, valstybės remiamas pajamas, šalpos pensijas ir kompensacijas.
Tiesa, vienišo asmens išmoka išliks tokia pati – 32 eurai.
Po vieną kitą papildomą eurą gautų ir vaikai – vaiko pinigai nuo birželio didėtų 7 eurais, o papildoma išmoka – 4 eurais. Taigi vaiko pinigai sieks 80 eurų, o su papildoma išmoka – 127 eurus.
Visgi dalies kalbintų žmonių ir tokie papildomi pinigai neguodžia:
„Ne… Manau, kad nepakankamai, aišku. Septyni eurai per mėnesį papildomai – tai kas čia yra? Apie ką čia?“
„Niekad nebus gana tiek, kiek bekeltų. Aš nežinau, kokia turėtų būti ta suma, kada sakytum „oi, oi, ačiū, savęs nenuskriauskit“.“
Tačiau finansų ministrė tvirtina, esą daugiau padėti neleidžia biudžetas.
„Siūlome priemones, kurios padės sustiprinti žmonių perkamąją galią, didinti NPD, senatvės pensijas, šalpos pensijas, vaikos pinigus, šilumos kompensacijų gavėjų rato praplėtimą“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Didės ir minimali alga. Vyriausybė siūlo 80 eurų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, dėl ko minimali alga į rankas padidėtų 16 eurų ir siektų beveik 550 eurų. Tiesa, neapmokestinamąjį pajamų dydį vyriausybė siūlo didinti atbuline data – nuo sausio, taigi tie, kas norės atgauti nepriemokas, pasibaigus metams turės deklaruoti pajamas mokesčių inspekcijai.
„Teikiame subalansuotą siūlymų paketą, siūlome sistemiškai didinti pažeidžiamiausių grupių pajamas ir tokiu būdu sušvelninti infliacijos poveikį pažeidžiamiausiems asmenims“, – sako ministrė Monika Navickienė.
Vadovavomės pagrindiniais principais – taiklumas, kad parama valstybės nukreipiama tiems, kam pagalbos kylant kainoms reikia labiausiai. Sistemiškumas, greito veikimo, paprasto ir nebrangaus administravimo.
Kompensacijų už šildymą tvarkos vyriausybė siūlo nekeisti – taigi nuo kito mėnesio centrinis šildymas vėl bus apmokestinamas 9 proc. PVM tarifu. Tiesa, 18 eurų padidinusi valstybės remiamas pajamas, vyriausybė tikisi daugiau šilumos kompensacijų prašytojų, be to ir pasibaigus ekstremaliai padėčiai kompensacijas žada mokėti nevertinant žmonių turto.
Dalis biudžeto pinigų keliautų ir elektros bei dujų kainų mažinimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda, anot jo patarėjų, palankiai vertina vyriausybės antiinfliacinį planą, kadangi jis atspindi prezidento lūkesčius didinti žmonių pajamas ir mažinti energijos kainas. Ekonomistai taip pat sako, kad planas turėtų padėti tiems gyventojams, kam labiausiai trūksta pinigų, sušvelninti infliacijos smūgį.
„Senatvės išmokų didinimas gali atrodyti ne toks didelis, bet šiemet pensijos padidintos labai smarkiai, viršijant finansnio tvarumo kriterijus. Tai vyriausybės pagalba žmonėms, kad jie nejaustų kainų prieaugio“, – komentuoja ekonomistas Algirdas Bartkus.
„Tai ne tik daugeliui gyventojui amortizuoja infliaciją, bet ir sušvelnins neigiamas karo Ukrainoje pasekmes. Tai gali net padidinti Lietuvos ekonomikos augimą 2 procentais“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, Seimo opozicijos atstovai priekaištauja, kad vyriausybė, išskyrus NPD, ir toliau nedrįsta nei mažinti pridėtinės vertės mokesčių būtiniausioms prekėms, nei akcizų degalams, tad net padidintos pašalpos ir pensijos infliacijos nuostolių žmonėms visa apimtimi nekompensuos.
„Tai nėra reikšmingos sumos, jos pavėluotos, anksčiau būtų amortizavimo mechanizmas kitoks. Nebus paprasta“, – sako Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Skurdo lygis padidėjo, kai gausim po metų dvejų ataskaitą galėsim pasakyti, ar priemonės buvo tikslios, ko gero, jų per mažai“, – kalba Seimo narys Algirdas Sysas.
Gyventojų pajamoms didinimui vyriausybė numatė skirti 315 mln. eurų, iš jų trečdalis – 100 mln. eurų senatvės pensijoms didinti, didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms – 30 mln. eurų, šalpos, valstybinių pensijų padidinimui – 75 mln. eurų. Tokie siūlymai įsigaliotų pritarus Seimui.
