Panevėžietė pensininkė Irena tikrina savo elektros energijos skaitliuką. Moteris jau dabar baisisi išaugusiomis sąskaitomis, o žiemos ir artėjančio šildymo sezono laukia su baime, namą šildosi dujomis, dėl to taupo kiekvieną centą ir nesitiki valdžios paramos:
„Jeigu 200 kubų išdegini, po 77 jau 150 bus. O jei šalčiai bus tai 400 reikės dujų. Mes ir tai tik pusę namo šildom. Valdžia daugiausia padeda tiems komunalininkams, o privatiems namams nieko, nieko.“
Irenai antrina ir kita panevėžietė Roma, kuri siūlo Seimo nariams pamėginti išgyventi žiemą su mažesnėmis pajamomis:
„Pyktis verda, žmonės, didžiulis, Seimo narių atlyginimus keliant. Tegul pamėgina iš 1000 pagyventi.“
„Labai trūksta informacijos ir dėl šildymo, ir dėl elektros, ir valstybė nieko neinformuoja.“
„Išrinktųjų sąrašas yra, o visi kiti kapstykitės. Niekada kompensacijų negavau, visada sukuosi su tuo, ką užsidirbu.“
„Palaida bala, dar niekad taip nebuvo.“
Kol gyventojai mintis apie brangią žiemą veja į šoną, valdžia skelbia, kaip padės gyventojams pakelti išaugusią finansinę naštą. Vyriausybė nori centralizuotam šildymui dar 2 metus taikyti nuolaidas.
„Galiojantis 9 procentų lengvatinis tarifas bus kompensuojamas ir žmonėms bus kompensuojama ši dalis. Žmonės natūraliai gaus sąskaitas už centralizuotai teikiamą šildymą su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nulinis pridėtinės vertės mokestis turėtų galioti šiemet nuo spalio pirmosios iki kitų metų blandžios pabaigos. Tos pačios datos galiotų ir dar kitų metų šildymo sezonui. Tai valstybei prognozuojama kainuos apie 110-imt milijonų eurų.
„Matom, kad energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką“, – tvirtina G. Skaistė.
Valdžia taip pat žada kompensacijas už šildymą dalinti didesnei grupei žmonių. Esą jas gautų ne tik mažiausiai uždirbančios, vargingiausiai gyvenančios šeimos, bet ir gaunantys vidutinį darbo užmokestį.
„Valstybės remiamų pajamų dydis padidintas iki 167 eurų. Praėjusiais metais jis siekė 128 eurus. Todėl vien tik tai šio dydžio padidinimas sąlygoja tai, padidėjo apie 60 procentų gavėjų“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi, kad gavėjų padaugės maždaug ketvirtadaliu. Kompensacijos bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams tam, kad per tą patį šildymo sezoną netreikėtų dokumentų pildyti 2 kartus. Į savivaldybes gyventojai esą galės kreiptis jau nuo rugsėjo vidurio.
„Esame paskaičiavę, kad 4-ių asmenų šeimą, iš kurių 2 uždirba vidutinį darbo užmokestį, gyvena normatyviniame 70-ies kvadratų ploto bute, už šildymą nesumokėtų daugiau negu 45-ių eurų“, – sako M. Navickienė.
Ekonomistai aiškina, kad Vyriausybė naujų būdų kaip mažinti išaugusių sąskaitų naštą neieškojo, o tiesiog naudoja senas priemones.
„Labiausiai nuspėjamas sprendimas, kuris sumažina, šilumos energijos kainas 9-iais procentais. Kaip dažniausiai kritikuojam, kad nuo to naudą gauną, pavadinkim, ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės, ir didesnes pajamas gaunantys žmonės“, – komentuoja „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Vyriausybė šiandieną taip pat pristatė energijos taupymo planą, kurio laikytis privalės visos valstybinės institucijos. Priemonės įvairios: mažinti temperatūrą patalpose žiemą, o vasarą – didinti, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą.
„Institucija taiko nuotolinį darbą penktadienį ir pirmadienį. Mes tada galime pasiekti didžiausią šilumos taupymo efektą valstybės institucijose. Turim keturias dienas per kurias galime sumažinti šilumos temperatūra iki 16-os, 17-os laipsnių“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Valdžia gyventojams rekomenduoja vadovautis panašiomis gairėmis. Dažniau dirbti nuotoliniu būdu, automobilius iškeisti į viešąjį transportą, atnaujinti senus šilumos punktus, pakeisti langus, naudoti taupius vandens prietaisus, įsigyti elektromobilius.
„Pasiklauskite bet kurio Lietuvos senjoro ir jis jums nemokamai ir be didelio pasiruošimo pasakys, kaip reikia taupyti vandenį, kaip reikia taupyti elektros energijos energiją, šilumą ir panašiai“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Eugenijus Sabutis. Nors energetikos ministerija aiškina, kad jos planas per dvejus metus padės sutaupyti apie 800-us milijonus eurų, Seimo opozicija piktinasi: esą valdžia švaisto pinigus ir laiką.
„Jau turim kalbėti apie ekstremalios situacijos įvedimą šalyje. Tam, kad galėtų visos tarnybos susitelkti, galėtume remtis į valstybės disponuojamus rezervus“, – sako Seimo narys, „Vardan Lietuvos“ frakcija Linas Kukuraitis.
„Vardan Lietuvos“ frakcija, siūlo įvesti elektros kainų lubas, grindis. Kuo greičiau vargingiausiai gyvenantiems tautiečiams kompensuoti ne tik šildymo, bet ir elektros sąskaitas. Mokėti vienkartines išmokas.
Tiesa, Vyriausybė aiškina, kad kompensacijos gyventojams dėl aukštų dujų ir elektros kainų bus numatytos tik parengus kitų metų valstybės biudžetą ir atnaujinus Lietuvos ekonomines prognozes.
„Kitos šalys taiko trumpalaikius paketus, kurie yra nukreipti į trumpalaikes mokesčių lengvatas ir vienkartines išmokas. Tuo tarpu mūsų Vyriausybė pasirinko kitą strategiją. Planas ilgalaikis, galioja iki metų pabaigos“, – kalba G. Skaistė.
Naujausias ekonomines prognozes finansų ministerija planuoja pristatyti kitą savaitę.
