Šiuo metu Lietuvos gyventojams, kurių nekilnojamojo turto bendra vertė neviršija 150 tūkstančių eurų, papildomai mokėti už butą ar namą nereikia, tačiau valdžia planuoja įvesti rinkliavą kiekvienam šalies namui ar butui.
Pavyzdžiui, jei turite butą Klaipėdos centre, kurio vertė, registrų centro duomenimis, siekia 110 tūkst. eurų, anot finansų ministerijos, Jums per metus tektų sumokėti beveik 58 eurus.
Jei turite pigesnį butą kiek tolėliau nuo centro, mokėti teks mažiau. Vertei siekiant 56 tūkstančius eurų, mokėsite 20 eurų.
„Būtų apmokestinamas kiekvienas nekilnojamo turto objektas“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pigesni būstai būtų apmokestinami mažesniu, brangesni – didesniu tarifu, kuris svyruotų nuo 0,03 iki 0,10 procento nuo bendros turto vertės.
Daugiausiai mokėtų vilniečiai, čia per metus gali tekti sumokėti ir daugiau nei 100 eurų, tačiau mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Kalvarijoje, metinis mokestis gali siekti vos 4 eurus. Nuo mokesčio būtų atleidžiami pigiausių būstų savininkai, jei mokesčio suma neviršytų 2 eurų.
Gyventojų nuomonės dėl galimo jų turto apmokestinimo išsiskiria. Štai ką jie sako žurnalistams:
„Nebeturim iš ko mokėti tuos mokesčius. Mažas pajamas gaunantis žmogus iš kur gali? Ateini į parduotuvę ir nežinai, ką nusipirkti valgyti.“
„Kuo mažiau tų mokesčių, nes žmonėms vis tiek per sunku yra.“
„Aš už tai, vien dėl to, kad surinktų mokesčius ir galėtų panaudoti.“
„Visi kalba apie mokesčius, o apie pajamas niekas nekalba.“
„Čia nesąmonės yra, kaip tada pensininkams gyventi, Maža pensija ir dar už tą vienintelį, ką jis turi, tai dar tą būstą.“
„Ir taip išlaidų daug yra, šiuo metu perku būstą ir nenorėčiau dar papildomai išlaidų.“
„Paieškoti reikėtų, už ką mes dabar nemokame.“
„Daug išlaidų pastaruoju metu, ir taip pabrango kainos, tiek parduotuvėj, tiek kuras, manau, kad net 100 eurų būtų ganėtinai svari suma už butą.“
„Tokiu laiku kaip dabar tai neverta padaryt, nes žmonės ir taip pinigų nelabai turi, paskutinius atiduoda, alga neauga, kainos kyla, kaip ir kuro taip ir maisto, tai jiems sunku visada. Ne tuo momentu reikia kelt, tikrai.“
„Kažkaip su tuo susitaikai, nes žinai, kad vis tiek viskas didės, bet yra nemalonu.“
Specialistai vertina atsargiai
Mokesčio išimtys būtų taikomos pensininkams, kurie galėtų 10 metų atidėti rinkliavos mokėjimą. Tokia pat galimybe galėtų pasinaudoti ir kiti asmenys, jei jiems tai leis savivaldybė.
Visi surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus.
„Ką miestiečiai gaus už tai. Sumoki tai sumoki. Čia nėra noras nulupti žmonių mokesčio, bet norisi kažką duoti. Tai čia turės savivaldybės sekančiu žingsniu atsistoti ir pasakyti, štai už surinktus mokesčius mes pagerinsime infrastruktūrą“, – sako nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
„Savivalda rūpinasi žmonių gyvenamąją aplinka, tai mes gyvenam ne tam tikroje dėžutėje, jeigu gyvename bute, bet visgi gyvename tam tikroje aplinkoje, aplink kurią yra ir takeliai, ir šaligatviai, ir gatvės kurias reikia remontuoti, ir vaikų žaidimo aikštelės“, – kalba G. Skaistė.
Merai sako, kad rastų kur panaudoti surinktus pinigus.
„Daugiabučių namų aikšteles plės. Matyt, vaikų žaidimų aikšteles įrengs, treniruoklių aikštelės“, – kalba M. Sinkevičius.
„Turėtumėm kalbėti ne iš šitos pozicijos, ar rastumėm, kur panaudoti šituos pinigus. Pirmiausia turime rasti būdus juos surinkti taip, kad tai nekeltų galvos skausmo ir nepatogumų gyventojams. O jeigu tokį būdą rasime tai pinigus visada rasime kur panaudoti“, – tvirtina Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Kada bus pakeistas mokestis
Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui per metus tektų sumokėti 13,5 euro nekilnojamojo turto mokesčio.
Savivaldybės pačios galėtų nustatinėti mokesčių tarifus nepagrindiniam gyventojų nekilnojam turtui, tai yra antram, trečiam būstui. Dėl to kiek būtų surinkta pinigų į biudžetus neaišku. Jei savivaldybės taikys mažiausius tarifus, anot finansų ministerijos, per metus Lietuvoje bus surinkta apie 25 milijonai eurų, jei didžiausius – apie 100 milijonų eurų.
„Aš manau, kad mokesčių įmokos bus daromos tik kartą per metus ir jos nėra labai didelės, fundamentaliai žiūrint, net nepaisant to, kad mes gyvename aukštos infliacijos teritorijoje, šis mokestis neturėtų kardinaliai sumažinti žmonių perkamosios galios ir pabloginti gyventojų finansus“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jei Vyriausybė patvirtintų, o Seimas pritartų parengtam planui, gyventojus pirmosios Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025-ųjų metų kovo 1 dieną.
„Tai yra politinis žanras. Įsigalioja 24-ais, deklaracijos 25-ais. Tai reiškia, kad šios kadencijos Seime, Vyriausybės darbo metu tas mokestis, nors jis ir bus priimtas, jis tiesiog neveiks“, – teigia M. Sinkevičius.
Pastabų iš socialinių partnerių ir visuomenės grupių, finansų ministerija laukia iki birželio 10 dienos. Po to mokesčio projektas keliaus į Vyriausybę.
