Vidaus reikalų ministerijos atstovai pateikė vieną iš siūlymų, kad visuomenės poreikiams skirti statiniai turėtų būti projektuojami ir statomi kitaip, nei yra daroma šiuo metu.
Naujajame siūlyme atkreipiamas dėmesys, kad naujos statybos pastatai, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, išskyrus religinės paskirties objektus, arba daugiau kaip 5 aukštų gyvenamieji daugiabučiai ar tokiam pastatui priklausantys atskiri statiniai ateityje turėtų būti suprojektuoti ir pastatyti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai.
Ministerijos pateiktame komentare taip pat aiškinama, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovai taip pat turėtų sudaryti galimybes naudotis slėptuvėmis, kolektyvinės apsaugos statiniais, be to, savivaldybės turėtų užtikrinti, kad kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos būtų tinkamai pažymėti ir iš anksto parengtos naudojimui.
Komentare paaiškinama, kad slėptuvės yra numatytos tik valstybės institucijų atstovams, kurie pagal įstatymus privalo ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti tolimesnį funkcijų tęstinumą, o štai kolektyvinės apsaugos statiniai skirti gyventojų laikinai priedangai nuo nelaimių.
Lietuva nepasiruošė
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius naujienų portalui tv3.lt kalbėjo, kad idėja įrengti atskiras patalpas, kurios būtų skirtos apsisaugojimui nuo galimo pavojaus karo ar kitų ekstremalių situacijų metu, yra sveikintina.
„Suprantama, kad dabartiniame kontekste turėti galimybę ar pastato griūties, cheminės ar branduolinės nelaimės atveju pasislėpti ir pralaukti bent jau tas pirmąsias kritines dienas, yra būtina.
Pavyzdžiui, Suomija, matyt, menanti karo istoriją, užtikrino galimybę praktiškai kiekvienam šalies gyventojui pasislėpti iškilus tam tikrai nelaimei, čia, įrenginėjant pastatus, yra privaloma numatyti atskiras slėptuves“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Tuo metu Lietuvai, pasak pašnekovo, dar yra kur pasistiebti, mat atskiri kolektyviniai statiniai ar slėptuvės šiuo metu yra apleistos ir neatlieka savo tikrosios paskirties.
„Mes, matyt, per ilgai ir per ramiai gyvenome, todėl neįvertinome dabartis infrastruktūros, apleidome, neprižiūrėjome slėptuvių, kurios kažkada buvo įrengtos.
Tam, kad jos būtų tinkamos, jas reikia prižiūrėti – svarbu, kad būtų įrengta ventiliacija, keičiami filtrai, būtų maisto, vandens. Tačiau taip tikrai nebuvo daroma“, – kalbėjo NT rinkos žinovas.
Nėra aiškūs tolimesni strateginiai veiksmai
Anot M. Statulevičiaus, nors idėja ir sveikintina, tačiau kol kas nėra aiškiai sudėlioti strateginiai veiksmai, kas iš tiesų yra atsakingas už tolimesnį jų koordinavimą, ar reikia ieškoti galimybių, kad jau esančiuose pastatuose būtų įrengiamos atskiros slėptuvės.
Pašnekovo teigimu, taip pat būtina tiksliai išsiaiškinti, kur turėtų būti įrengiamos slėptuvės, kolektyviniai pastatai. Be kita ko, svarbu neužmiršti ir technologinių sprendimų, kurie leistų gyventojams orientuotis, kur reikia pasislėpti iškilus pavojui.
„Kai kalbame apie slėptuves, reikia išskirti, ką mes turime galvoje – ar tai požeminės aikštelės, kur žmonės gali pasislėpti esant, pavyzdžiui, oro antskrydžiams, ar kitos vietos.
Reikėtų ir tinkamo IT sprendimo, kad žmonės galėtų sužinoti, kur, pavyzdžiui, prie namų, darbo ar kito pastato galima rasti laikiną vietą, skirtą pasislėpti nuo pavojaus“, – kalbėjo pašnekovas.
Laukia papildomi kaštai
Įpareigojus NT vystytojus įrengti atskirus apsaugos statinius, M. Statulevičius neatmeta, kad dėl to padidės ir statybų kaštai. Tad jeigu valstybė nekompensuos patiriamų išlaidų, įmonės susidurtų su tam tikrais iššūkiais.
„Įmonės patirtų ketvirtadalį papildomų išlaidų. Tai būtų didžiulės sumos, todėl, matyt, dėl to ir yra kol kas kalbama tik apie visuomeninius objektus.
Tačiau ir čia iškyla papildomų sunkumų. Jau dabar matome, kad statybų sektorius susidūrė su didžiuliu iššūkiu pabrangus medžiagoms, žaliavoms, kai kurie užsakymai atšaukiami, nevykdomi, o dalis įmonių atsisako pasirašyti sutartis viešųjų pirkimų konkursuose. Nors mes suprantame gyvybinę tokių statinių svarbą, tačiau kas už tai sumokės? Gali būti, kad įmonės atsisakys statyti dalį pastatų“, – svarstė M. Statulevičius.
Slėptuvių nedaug, o oro pavojų girdėtų ne visi
Naujienų portalas primena, kad antradienį socialdemokratų partijos nariai surengė konferenciją, kurios metu išreiškė nuogąstavimas dėl galimybės saugiai pasislėpti kilus karui ar kitai ekstremaliai situacijai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė tąkart teigė, kad slėptuvių, kur galėtų pasislėpti gyventojai, yra nedaug.
„Šiuo metu yra žinoma, kad iš 1 tūkst. sovietų laikais statytų slėptuvių 150 yra parduotos, o 800 būklė reikalauja įvertinimo. Situacija tokia, kad tik 18 proc. gyventojų turėtų kur pasislėpti, dar 34 proc. galėtų glaustis kolektyvinės apsaugos statiniuose, kuriems net nėra jokių specialių reikalavimų“, – tikino D. Šakalienė.
Taip pat perspėjama, kad sirenas, kurios praneštų apie oro pavojų Lietuvoje, pranešančias apie oro pavojų Lietuvoje, girdėtų tik pusė gyventojų, o evakuotis galėtų ne visi norintys.
Socialdemokratai pasiūlė reikalauti, kad po visais naujais statomais prekybos centais, mokyklomis ar darželiais būtų rengiamos atskiros slėptuvės, o šiuo metu privačių asmenų nuosavybėje atsidūrusias slėptuves išpirkti.
