Vilnietė Inga pasakoja, kokius darbus daugiabutyje atlikinėdavo buvę jos būsto administratoriai. Tiek ją, tiek Ingos kaimynus nuolat stebindavo sąskaitos už namo priežiūrą.
„Krūmas, kuris buvo išrautas, tai gavom visas namas apie 350-ies eurų sąskaitą, aišku, išdalinus ant kiekvieno gyventojo sąskaita atrodydavo nedidelė, bet kai susumuoji, vykdai tyrimą, už tokio krūmo išrovimą suma neadekvati, o atskaitingumo, jeigu tu skambini pasitikslinti, jokio. Iš principo atsirasdavo sąskaitose įvairūs avariniai darbai arba paslaugos, apie kurias namo gyventojai nežinojo“, – pasakoja vilnietė Inga Kalpakovaitė.
Anot gyventojų, jų namą administratorius stengėsi visais įmanomais būdais išvilioti kuo daugiau pinigų.
„Viskas prasidėjo nuo balkonų renovacijos: staiga atsirado skelbimai, kad per 2 dienas visi turim išsinešti daiktus, jeigu balkonas įstiklintas, patys nustiklinti, nes po 2 darbo dienų prasidės renovacija. Jeigu neišsinešit daiktų bus papildomas 300 eurų mokestis“, – kalba Inga.
Inga ir jos kaimynai nusprendė pasikeisti administratorių, tačiau net ir suradus naujus prižiūrėtojus problemos nesibaigė. Mat senasis administratorius delsė perduoti pastatą. Teisybės gyventojams reikėjo ieškoti teisme.
„Naujas administratorius privalo spynas nukirpinėti ir perimti namą. Išvaduoti iš buvusio administratoriaus okupacijos namą“, – sako Inga.
Savivaldybėms tokios gyventojų problemos puikiai žinomos. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, per mėnesį savivaldybė tokias istorijas skaičiuoja šimtais.
„Administratorių atliekami viešieji pirkimai arba pirkimai už darbą atliekami, nepateikiant informacijos, kartais atrodo gyventojams, kad tie pirkimai, jų kaina yra per didelė, gyventojams neaišku, kaip administratoriai kaupia ir naudoja kaupiamąsias lėšas, konfliktinių situacijų, kai pasikeičia administratorius“, – teigia V. Benkunskas.
„Problemos kyla? Kyla. Jos atsikartoja metai iš metų? Atsikartoja. Reiškiasi, kažkas sistemoje negerai. Kažkas neveikia, kažkas turi aukštesnę stipresnę poziciją. Įmonės su krūva teisininkų prieš daugiabučių namų gyventojus“, – tikina savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Savivaldybė gali bausti administratorius baudomis iki 1000 eurų. Tačiau, pasak vicemero, namus prižiūrintis verslas mieliau moka baudas, nei sprendžia gyventojų bėdas.
„Mes turime turėti tą botagą. Jeigu administratorius bijotų prarasti savo licenciją, prarasti namą, klientus, tada gal būtų požiūris kitoks. O dabar dažniausiai yra pasirenkama taktika, kad geriau susimokėsiu baudą, bet tos savo verslo tradicijos nekeisiu“, – kalba V. Benkunskas.
Į kovą su būsto administratoriais kyla parlamentarai ir Aplinkos ministerija. „Valstiečių“ atstovė, Seimo narė Ligita Girskienė siūlo mažinti gyventojų skaičiaus kartelę reikalingą daugiabučio problemoms spręsti. Tokiu atveju namo likimą galėtų spręsti ne pusė, o ketvirtadalis gyventojų.
Dar viena idėja – už pažeidimus didinti baudas administratoriams iki 6-ių tūkstančių eurų, arba jiems laikinai uždrausti vykdyti savo veiklą. Tokias idėjas palaiko ir valdantieji.
„Didesnės baudos tikrai manome, kad galėtų padėti, o komiteto metu pasigirdo ir siūlymas stabdyti tokių administratorių veiklą, jeigu jie tiesiog piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų, arba neatiduoda, daugiabučio neperleidžia naujam administratoriui, vilkina išrašinėdami papildomas sąskaitas“, – sako Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Yra poreikis konsoliduoti tą reguliavimą ir siūlyti naują, atskirą įstatymą, diskusijas numatome šį rudenį“, – kalba aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Aplinkos ministerija naują būsto administratorius kontroliuojančią tvarką planuoja pateikti kitų metų pradžioje, tačiau parlamentarai viliasi, kad dalį siūlymų Seimui galbūt pavyks pateikti ir šioje pavasario sesijoje.
