Marijampolės turgelyje prekiaujanti Vida pasakoja, kad pensija maža, tad prisiduria augindama daržoves. Jau siūlo šviežių, tiesiai iš šiltnamio. Visgi pirkėjai gėrybių negraibsto: „Truputį mažiau, ypač šiuo laikotarpiu, gal pataupo, kad turėtų pinigų, gal bijo karo atvejo.“
Išties – nors Velykos po poros dienų, pirkėjų srauto nėra, tai pastebi ir medų siūlantis Povilas: „Pataupo, prastesnis pirkimas.“
Žmonių nuotaikas karo ir infliacijos akivaizdoje atspindi ir naujausia apklausa. „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas rodo, kad beveik pusė tautiečių jau jaučia, kad jų finansinė padėtis prastėja. Dar tiek pat nerimauja, kad pinigų sumažės ateityje.
„Net 42 proc. gyventojų mano, kad situacija ženkliai pablogės, kai pandemijos pradžioje tokių buvo tik 5 proc., o prieš karui prasidedant – 15 proc. Labai stiprus lūkesčių prastėjimas“, – teigia ekonomistė Jūratė Cvilikienė.
Taigi, karas ir 15-os procentų infliacija žmonės išgąsdino labiau nei pandemija, kai verslams teko tiesiog užsidaryti:
„Žinoma, o kaip ne. Kas dėjosi, kokios eilės prie bankomatų, prisigriebė tūkstančius ir nežinia, kas laukia. Kiti išvis ligoniais tapo, nerviniais ligoniais.“
„Visų kai pasiklausai, tai kažkas baisaus. Vien gąsdina – blogai ir bus dar blogiau.“
„Gali sumažėti ir pensijos, aš taip bent galvoju, gali visko būti. Nerimas didelis yra.“
Kas penktas lietuvis dėl pinigų baiminasi kasdien. Visiškai nerimo nejaučia vos kas dešimtas:
„Ko čia gali bijoti? Į sprandą gauti gali bijoti.“
„Mes esam rusų laikų moterys, mes pripratusios prie visų vargų. Jaunimui gal kitaip atrodo, o mums visaip gerai.“
„Žmonės visais laikais ir puošėsi, ir kablį kokį pirko.“
„Mes jaučiam nerimą dėl mūsų valdžios politikos. O ne dėl karo.“
„Atlyginimai tikrai nemažės, jų augimas šiais metais planuojamas 9 proc. Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje yra didžiausias visoje ES jau keletą metų iš eilės, todėl žmonių perkamoji galia tikrai auga“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vyriausybė kaip tik imasi biudžeto pataisų, vadina tai antiinfliaciniu paketu, dar papildomai skolinasi ir skiria beveik milijardą eurų išsipūtusioms dujų ir elektros kainoms kompensuoti, verslui, karo pabėgėliams remti. Jei Seimas pritars, visos pensijos nuo liepos didės penkiais procentais, NPD – 80 eurų.
„Į rankas MMA gaunantiems žmonėms, lyginant su praėjusiais metais, atlyginimai bus didesni 80 eurų. Didėjimas yra spartesnis nei infliacija“, – sako G. Skaistė.
Opozicija aiškina, kad to per maža.
„Reikėtų grįžti į prieškrizinį 2008-ųjų lygį, nes PVM buvo 18 proc., po to laikinai padidino iki 21 proc. ir užmiršo. Atėjo ta pati konservatorių Vyriausybė, kuri padidino ir dabar negrįžtam į tą 18 proc“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Ekonomistai aiškina, kad finansiniai kataklizmai negresia, tiesa, dviženkliais procentais atlyginimai nebeaugs net statistikoje.
„73 proc. darbingo amžiaus gyventojų turi darbą. Tai reiškia, kad ir šiais metais matysime didelę kovą dėl darbuotojų, o tai skatins įmones kelti algas. Bet labai realu, kad šiais metais atlyginimai nedidės tokiu tempu kaip praėjusiais metais“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Finansai jautrus dalykas ir retai racionalus. Labai dažnai reaguojame iš nuojautos, iš emocijos, ko nereikėtų daryti. Bet persižiūrėti išlaidas reikėtų nuolatos“, – teigia J. Cvilikienė.
Be to, kiti tyrimai rodo, kad žmonės kaip tik nusiteikę išlaidauti brangiems pirkiniams.
„Kovo mėnesį gyventojų motyvacija pirkti brangesnes prekes buvo didžiausia per šiuos metus. Manau, kad tam įtakos turi tai, kad nuo kovido pradžios žmonės sutaupė papildomai apie 5 mlrd. eurų“, – kalba A. Izgorodinas.
O dalis žmonių karo akivaizdoje tiesiog perkainoja vertybes: „Aš dirbu valytoja ir galvoju. Dar prieš savaitę atrodė – kaip aš mažai uždirbu, kaip mažai gyvenime nuveikiau. Bet galvoju – ačiū Dievui, kad nuo mano rankos nežuvo nė vienas vaikas. Galvoju, gal pasidalinčiau savo kuklia algele su ta ukrainiete.“
Bankai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas lėtės, tačiau nuosmukio išvengs.
