Vydmantų gyventojai Kretingos rajone šalia šių vėjo jėgainių gyvena jau beveik du dešimtmečius. Prie pasikeitusio kraštovaizdžio žmonės sako jau pripratę, tačiau skundžiasi negalintys priprasti prie vibracijos ir triukšmo, ypač kai papučia stipresnis vėjas:
„Pavėjui girdisi toks šach šach.“
„Prie pat namo nenoriu, kad būtų, matom iš toli, bet prie trobos nenoriu – triukšmas, girdisi.“
„Girdisi kartais, priklauso nuo vėjo.“
„Kaip radioelektroniką baigęs, galiu pasakyti, yra infra ir tam tikras dažnis, kuris nėra gražus.“
Valdantieji užsimojo naikinti kliūtis vėjo ir saulės elektrinių masinėms statyboms. Vyriausybė siūlo, kad norint pasistatyti vėjo elektrinę nebereikėtų specialiojo plano, plėtros ir gamybos leidimų, ją galima būtų statyti ir žemės ūkio paskirties sklype. Poveikio aplinkai vertinimo saulės elektrinėms iš viso nereikėtų, o vėjo elektrinėms išsamesnio tyrimo reikėtų tik aukštų – 230 m ir aukštesnių – elektrinių grupėms.
Jei Seimas pritars, nebeliks ir sanitarinių zonų, tad kaimynas vėjo elektrinę galės statytis kone ant jūsų sklypo ribos. Tokie pokyčiai tautiečius jau neramina:
„Triukšmo nepernešu, man sunkoka. Nenorėčiau per arti, turim kelininkus, sandėliai, džiovina grūdus, triukšmo gana.“
„Visą organizmą veikia, naktinį miegą, nepailsi, tampi nedarbingas.“
„Nenorėčiau, protestuotume.“
„Nenorėčiau, triukšmas, magnetinis laukas. Verslininkai elektrą varys, jiems nauda, o mums paprastiem, ką gera duos?“
„Per arti, reikia toliau, duoda triukšmą. Triukšmas trumpina gyvenimą.“
„Bus didelis virpesys, blogiau tiems, kas turi su širdimi problemų, sutrikimai būna. Turi būti kuo toliau nuo gyvenamųjų namų.“
„Nieko čia blogo, srutų fabrikas baisiau.“
Nuo jau egzistuojančių gyvenamųjų namų, mokymo, gydymo įstaigų atstumas turės būti viso labo 4 stiebų ilgio, pvz., jei stiebas 100 metrų, tai atstumas bus tik 400 metrų. Tik norėdamas statyti elektrinę arčiau jūsų namo, vystytojas turės gauti jūsų sutikimą. Sveikatos apsaugos ministras tokiems planams neprieštarauja.
„Gera energija sveikatai neblogai“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Energetikos ministras mėgina malšinti galimą gyventojų nepasitenkinimą žadėdamas, kad Lietuvoje pristačius saulės ir vėjo elektrinių elektra atpigs, o komercinės elektrinės seniūnijų gyventojų poreikiams turės mokėti naują mokestį – po dešimtadalį cento nuo kiekvienos pagamintos kilovatvalandės.
„Reguliavimą įvesime tokį, koks yra Vokietijoje dėl atstumų, verslas turės dalintis pajamomis iš vėjo energetikos ir saulės parkų. 1,3 euro nuo megavatvalandės bus skirta bendruomenėms“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Visgi žmonių tai neguodžia:
„Ramybė svarbiau, gyveni kiek gyveni.“
„Pinigų – ne, nenorim, kiek gaunam pensiją, užtenka, pragyvenam.“
Kadangi vėjo elektrinių stiebai turi tapti įprastais Lietuvos kraštovaizdyje, vyriausybė siūlo nebevertinti ir jų neigiamo poveikio kraštovaizdžiui.
„Kaminai – negražus dalykas, o vėjo energetika bus atitraukta nuo gyvenamųjų vietovių tinkamu atstumu, nėra priežasties piktintis. Vėjo energetikai reikia 1 proc. šalies teritorijos, kad patiektų visą šaliai reikalingą elektros kiekį. Mes tikrai galime rasti 1 proc. teritorijos ir jaustis energetiškai nepriklausomi, nešantažuojami ir gyventi švaresnėje aplinkoje“, – kalba aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Visgi specialistus toks sprendimas stebina.
„Svarbu vertinti vietos situaciją, tyrimai vietoje, jei didesnis skaičius elektrinių, tyrimai reikalingi“, – komentuoja kraštovaizdžio architektas Jonas Abromas.
Nuo saugomų teritorijų vėjo jėgainės turės būti nutolusios viso labo 1 kilometrą, o nuo saugomų paukščių buveinių kiek toliau – 3 kilometrus. Saulės elektrines vyriausybė siūlo leisti įrengti ir ant kultūros paveldo pastatų, draustiniuose ir net rezervatuose esančių statinių.
