Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.
Girdėdama, kad į Lietuvą atsėlina energetinė krizė, Panevėžio rajone Paįstrio seniūnijoje gyvenanti Danutė prisipažįsta kūrenti žiemai pasiruošusi kone viską, kas dega.
„Visi žabeliai sukapoti, gyvatvorė nupjauta, sukapota“, – kalba senjorė Danutė.
Moteris rodo ir žiemai nusipirkusi beržinių malkų. Tiesa, dvigubai brangiau nei pernai.
„Pirkom. Kainos didelės, 11 metrų – 700 eurų. Nepjautos“, – sako Danutė.
Nors malkos šiemet pabrango dvigubai, moteris net nesvarstė prašyti savivaldybėje kompensacijos, sako nesusigaudanti, ar verta gaišti laiką.
„Jėzus, ne mano žilam plaukui, geriau šiukšles kūrenti. Nemėgstu maldauti, ne, ne, ne. Nueisi, sakys jums nepriguli. Ne vieną kartą buvo. Nepriguli, nemėgstu maldauti, ne. Aš nežinau, kur eiti, apylinkėj? Mano durnu protu. Iš valdžios mes nieko negaunam“, – tikina Danutė.
Netoli gyvenantis Saulius į savo kieto kuro katilą krauna ne tik malkas, bet ir medines statybos atliekas. Vyras taip pat prisipažįsta, kad kompensacijų už kurą tvarka jam visiškai neaiški, tad kompensacijų prašyti nedrįsta.
„Nesikreipėm dar kol kas, nėra reikalo, turim rezervų, žiūrėsim“, – sako senjoras Saulius.
Valdininkai aiškina, kad norint iš anksto įsivertinti, ar prašyti kompensacijų už malkas ar kitą kietą kurą, reikia internete specialioje skaičiuoklėje surašyti savo būsto plotą, pajamas, gyventojų skaičių ir tuomet paaiškės, kokios kompensacijos galite tikėtis. Esą jei gyvenate tik iš pensijos, labai tikėtina, kad už malkas ar kitą kietą kurą galite gauti kone tūkstančio eurų kompensaciją.
„Jei senjorė viena gyvena 60 kvadratinių metrų name, pensija 515 eurų, kompensacija bus sezonui 770 eurų“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Prašant kompensacijų už dujas ar elektrą, valdininkai prašo nurodyti suvartotą kiekį, tad gyventojai baiminasi, kad reikia turėti ir malkų pirkimo dokumentus. Tačiau valdininkai tikina, kad pirkimo kvitų neprašys, mat turi pasitvirtinę savo seniūnijose įkainius.
„Pateikti jokių sąskaitų apie tai, kiek už malkas, briketus ar suskystintas dujas mokėjo, tikrai nereikia, neprašom“, – teigia paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.
Tačiau kompensavimo įkainiai skiriasi – Elektrėnuose malkas valdininkai įvertina 83 eurais už kubinį metrą, o už 200 km esančiame Joniškyje – jau 15 proc. brangiau.
„Skiriasi pajamos savivaldybėse, kuro kainos skirtingos. Vilniuje turbūt brangiau kainuoja malkos nei mažesnėje savivaldybėje“, – tvirtina M. Šiurkus.
Beje, valdininkai perspėja, kad jei turite galimybę šildytis dujomis ir kietu kuru, teks apsispręsti, kokį vieną kurą nurodyti kompensacijos prašyme. Internete savivaldybės skelbia 19 lapų anketas, kuriose prašo nurodyti lubų aukštį, katilų numerius ir efektyvumą, kartu gyvenančius asmenis, tad Seimo opozicijos atstovai nesistebi, kad daugybė žmonių kompensacijų tiesiog nedrįsta prašyti.
„Kada buvo šviesus komunizmas Lietuvoje, prisimenu talonų sistemą, stovėjom eilėse prie bananų ir mandarinų, apelsinų, dėdavom į spintą. Turbūt Monika Navickienė prisimena nostalgiją ir nusprendė žmones vėl į talonų sistemą nuvaryti“, – kalba Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
O socialdemokratas Algirdas Sysas perspėja, kad paini kompensavimo tvarka ir paliktos spragos gali suvilioti nesąžiningus tautiečius gvieštis kompensacijų, kurios jiems nepriklauso.
„Įveda chaosą, nesusišnekėjimą, skirtingą traktavimą. Sunku vertinti, tai bus gerai ar blogai. Savarankiškai dirbantys gali nukelti pajamas į kitą laikotarpį, ne dabar. Kilimas patiestas, visi savarankiškai dirbantys, nors turėjo dideles pajamas, gali eiti ir gauti kompensaciją“, – teigia A. Sysas..
Savivaldybių darbuotojai sako dabar dirbantys su pirmąja banga kompensacijų prašytojų – daugiausia tais, kurie jau kompensacijų prašė ankstesniais metais ir atėjo pratęsti prašymų. Naują klientų antplūdį valdininkai prognozuoja prasidėjus šildymo sezonui, kai žmonės išvys naujas padidėjusias sąskaitas.
