Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.
„Yra didelis jo trūkumas ne tik Lietuvoje, Lenkijoj ir kitose šalyse. Gamyklos dirba kiaurą parą, skirtingom pamainom, kad spėtų gaminti auksą, ir labai stringa tauriųjų metalų pristatymas“, – teigia „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Tikra aukso karštinė prasidėjo vos Rusijai paskelbus karinių veiksmų pradžią Ukrainoje. Vien pirmąją karo dieną – vasario 24-ąją bendrovė pardavė aukso daugiau kaip už milijoną 200 tūkstančių eurų. O iš tiekėjų užsakomos naujos aukso siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios į Lietuvą. Graibsto ir luitus, ir kitu metu ne tokias populiarias monetas.
„Kai jau yra trūkumas, tai jau šluoja visiškai viską, kad tik galėtų įsigyti. Esam padarę rezervacijas, turėtų atvykti penktadienį, bet jis praktiškai visas jau išparduotas, nes žmonės palieka užstatą, sako, atidėkit mums to aukso, kad tik galėtų gauti“, – pasakoja Ž. Leškevičius.
Pasak verslininkų, auksą šluoja ir stambūs investuotojai tam išleidžiantys šimtus tūkstančių eurų, ir pavieniai gyventojai, skirdami net ir kuklias santaupas.
„Nusipirko 2,5 gramo luitelį ir sako, bus karas, tai bent duonos kepaliuką nusipirksiu“, – kalba Ž. Leškevičius.
Žmonės auksą ėmė kaupti augant infliacijai, o dabar prisidėjo ir karo Ukrainoje pasekmių baimė, tad pardavimai dar šoktelėjo.
„Tame kontekste vieni perka maisto produktus, konservus, kruopas, negendančius maisto produktus. Kiti nori turėti tokią neliečiamą valiutą kaip auksas, kurią gali įsidėti į kišenę ir kur nori nusinešti ir paskui pakeisti ar į kitą valiutą ar į kažkokias prekes“, – komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė sako, kad tokios tendencijos pastebimos visada prasidėjus pasaulyje sukrėtimams – finansiniams ar kariniams. Pirkdami tauriuosius metalus, o ypač auksą, investuotojai taip bando išsaugoti turimą kapitalą nuo nuvertėjimo.
„Recesiniais laikotarpiais, geopolitinių sukrėtimų laikotarpiais investicijos portfeliuose iš akcijų, obligacijų pervedamos į auksą, nes daugelio įmonių veiklos rezultatai drastiškai blogėja“, – aiškina finansų ekspertė Vilija Aleknevičienė.
O auksas vadinamas ilgalaike investicija. Specialistai sako, kad šiuo metu aukso kaina yra bene aukščiausia per pastaruosius keliasdešimt metų. Dabar jo kaina siekia apie 1680 eurų už Trojos unciją, arba apie 54 eurų už gramą Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas tarptautinėje rinkoje pabrango 7,7 procento.
