Grybus tiriantys specialistai kol kas neturi atsakymo, kodėl kai kuriais metais įprastai dvidešimties centimetrų skersmens grybai užauga net iki pusės metro. Tačiau vienbalsiai tvirtina – vartoti tinkami ir grybai gigantai, ir netradicinių formų rudakepuriai. Mitybos specialistai ragina gerai apgalvoti grybų paruošimo būdą, antraip teks platinti drabužius.
„Kada pasilenkiu aš jį rauti, Jezau, galvoju, nu aš jo neapkabinu pirštais. Nu tai nenormalu, negali būti, tada tada spaudžiu samanas, aš tiek nepaspaudžiu, į pagalbą pasiimu peilį savo didelį, atlenkiu į šonus sąmanas – siaubas. Jo diametras buvo, ko gero, vienuolika centimetrų“, – pasakoja grybautojas Alvydas Barauskas.
Bet pasverti Alvydas tiesiog pamiršo. Tiesa, apytiksliai baravykas, pasak vyro, galėjo sverti maždaug kilogramą.
„Tada raunu, dar jis nepasiduoda rovimui… nu čia matė ir paukščiai turbūt…ir girdėjo mano ovacijas, graužikai visokie… Miško gyventojai girdėjo mano emocijas. Čia jau yra gigantų gigantas. Mano pintinėlė ir baravykas. Dar kartą – smagu. Tai mano gyvenimo grybas. Žvejai vadina gyvenimo žuvis, o tai mano gyvenimo baravykas buvo. Ir jis... čiut čiut buvo kirmėlyčių, gal net ne kirmėlyčių, o skylučių, bet jas pašalinus, tai oi, grybienos tai… Per akis, mes valgėm dviese su žmona, tą pačią dieną ji padarė, ir ant rytojaus, ir dar šiek tiek yra“, – džiaugiasi jis.
Kitas grybų mėgėjas, Aleksandras, rankose laiko ir vos vos mažesnį rudakepurį. Grybautojas sako savo gyvenime yra aptikęs ir dar didesnį grybų karalių.
„Didžiausią buvau radęs, kaip dešimties litrų kibiro kepure“, – teigia grybautojas Aleksandras.
Pastaruoju metu viešoji erdvė mirga marga nuotraukų ar vaizdo įrašų su neįprasto dydžio laimikiais. Grybų žinovai tikslaus paaiškino, kodėl kai kuriais metais gamta pažeria neįprasto dydžio grybų, neturi. Tyrimai rodo, kad kažkas vienais ar kitais metais būtent tai grybų rūšiai tinka labiausiai, tačiau kas tai – kol kas gamtos paslaptis.
„Ir būna ne kiekvienais metais, labai grybingais, jiems kažkas labai tinka. Ir jie viršija vidurkius“, – sako mikologas Jonas Kasparavičius.
Grybų atlasuose, knygose iki dvidešimt dviejų centimetrų, o kai kuriais metais randa net ir pusės metro skersmens. Kas atsitinka, kodėl reguliavimo mechanizmas nesuveikia, kol kas neaišku. Bet rodo, kad metai tinkami labai tam grybui.
Mikologas sako, kad tikėtis, jog kitąmet atėjęs į tą pačią vietą vėl atrasi naują gigantą baravyką, nereikėtų. Mat gamtoje vyksta kruvinieji karai dėl vietos, tad baravykas gali būti labai lengvai išstumtas kitų grybų.
„Visą laiką grumtynės, stumdymasis. Gal ne tiek stumdymasis, nuodijimas vienas kito. Ir fizinis stūmimas lauk. Tai, kad jis auga čia šiemet, nereiškia, kad jis užtikrintas ir kitais metais, tai yra žiauri konkurencija. Tik mes nematom, mums viskas ramu miške, gera, mes atsipalaiduojam, bet po mūsų kojom vyksta karai“, – aiškina jis.
O po tokių karų labai realu gamtoje rasti ir netradicinių formų grybus.
Kiek ir kokių valgomų bepririnktume, mitybos specialistai pagiria – grybus valgyti tikrai sveika. Ypač tiems, kas neturi virškinimo bėdų. Grybuose gausu mums labai naudingų B grupės vitaminų, folio rūgšties, tai yra ir vitamino D šaltinis. Tačiau jeigu norime tilpti į mėgstamus drabužius, turime mokėti tinkamai ruošti grybus.
„Dažniausiai naudojamos grietinės, grietinėlės, kad išgauti skonį iš grybo. Net ne grybas padaro jį sunkiai virškinamu, bet kompleksas medžiagų tame patiekale“, – tikina gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Štai todėl grybus geriausia troškinti, o ne kepti ant sviesto. Gydytojas dietologas palygina – šimtas gramų troškintų grybų turi vos septyniasdešimt kalorijų. Bet jeigu troškindami įdedame 2 šaukštus aliejaus, jau turime tris šimtus kalorijų. O įdėjus riebios grietinėlės, patiekalo kaloringumas sieks penkis šimtus kalorijų. Tai be garnyro. Štai todėl, specialistai ragina neprarasti saiko. Ir tada grybus galime vartoti nors ir kasdien. O jeigu jų lieka – užsišaldyti ar pasidžiovinti.
