Tiesa, kiek dosnesni miškai Aukštaitijoje. Tačiau ir grybų sezonas neprilygsta ankstesniems metams, kai grybų buvo apstu. O dabar prekyvietėse už kilogramą baravykų teks pakloti ir 20 eurų.
Sveikutėlis baravykas keliauja į grybautojos krepšį. Ten jau pūpso dar du baravykai ir kelios voveraitės.
Pasiramsčiuodama lazdele devintą dešimtį įpusėjusi moteris toliau dairosi po Žaliosios girią Panevėžio rajone. Galveles kyšo lepšės. Grybų krepšį papildys ir sutuoktinio radybos – kelios ūmėdės.
„Raudonikius labiausiai mėgstu, ūmėdytę, voveruškytę kokią. Iš voveruškyčių verdam sriubą, labai skanu“, – kalba grybautojas Povilas.
Senjorė sako grybauti mėgstanti nuo vaikystės. Tačiau tokio prasto grybų sezono nepamena.
„Nu nepamenu ir tokios sausos vasaros, būdavo kaime, kaip gyvenom, kokias tris dienas, kad taip sausa, gražu, saulutė kepina, bet kaip šiemet kelios savaitės, tai čia nesąmonė. Būdavo po 4 kartus prirenkam, raudonikių rasdavom po 60, 80“, – prisimena grybautoja Stasė.
O štai grybais nuklotas prekystalis Panevėžio turguje traukia praeivių žvilgsnius:
„Baravykiukai tai patys tie.“
„Jau matosi, kad jau yra, reiks jau siekt mišką.“
Grybautojas savų vietų neišduoda, o už kilogramą baravykų prašo 20 eurų. Ką apie kainas mano pirkėjai? Štai, ką sako žmonės:
„Brangu, be abejo, kad brangu, šiaip, jei ne ligoniui, tikrai nepirkčiau, bet yra noras paragauti, tai va ir perkam.“
„Kad viskas brangu, jam į mišką nuvažiuot brangu gi, kuro kiek išdegina.“
Šį tą pavyko miške netoli Panevėžio rasti Violetai.
„Storalūpiai pradeda dygti, kazlėkai pradeda, po vieną kitą šilbaravykiai, turėtų būti ir guočių, viską lietus sudaro, jeigu lietaus nebus, bus sausa, nieko nebus“, – sako grybautoja Violeta.
Už šilbaravykių krūvelę grybautoja prašo 4–5 eurų.
„Reikia nors už kurą atsiimti, renki dar uogytes, dar kažką“, – tvirtina grybautoja Violeta.
Moteris sako, kad ir šiųmetė vasara grybų miškuose pašykštėjo. Dygo pavieniai baravykai ir tai reikėjo ieškoti, kur lietaus bent kiek kliuvo.
„Aplinkui miškeliai keli, o randi tik vienam miške. Ir dabar važiuoji, dairomės, kur nulijo, nes lijo gabaliukais iš vieno debesėlio, iš kito. Vienur visai sausa, nieko nerandi“, – pasakoja grybautoja Violeta.
Grybų karaliais tituluojami dzūkai šiais metais bene labiausiai nuskriausti. Pušynuose labai sausa, tad grybų visai nėra. Suvalkijoje, aplink Kazlų Rūdą, daug lapuočių miškų, drėgniau ir baravykai, kad ir nedrąsiai, kur ne kur kelia galveles iš po samanų.
„Miške, kad nėra, sausa, nėra nėra. – Bet jūs randat. – Aš žinau, kur eiti. Kaimynka atėjus sako: Jonai, aš galėčiau tau tų grybų atnešt iš miško, sakau: ponia, atnešk man iš miško vieną baravyką, aš tau duodu iškart 100 eurų“, – sako grybautojas Jonas.
Jonas pamena panašius metus prieš kiek daugiau nei 4 dešimtmečius. Tuomet esą tik rugsėjo mėnesį pasirodė pirmieji grybai.
„Ale tą metą kiek grybų buvo, visi sukilo ir vasariniai, ir rudeniniai, visi sukilo iš karto, tai grybų masės, masės grybų buvo“, – prisimena grybautojas Jonas.
Miško žinovas vilties nepraranda ir šiemet.
„Viltis žūsta paskutinė. – Ir užuomazgos jau yra? –Yra“, – kalba grybautojas Jonas.
Jonas atskleidžia, kad dabar gali pasisekti grybų rasti tik drėgnesnėse, pelkėtose vietose. O kiek jų bus šį rudenį, nesiryžta spėlioti net patyrę grybautojai.
