Visgi norint juos atvežti iki Lietuvos kyla kliūčių – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojamos rusiškos geležinkelių vėžės, o Lenkijoje – europietiškos. Jei šią problemą pavyktų išspręsti, per Klaipėdos uostą būtų galima perkrauti apie 8 milijonus tonų grūdų, kas, anot ekspertų, būtų labai naudinga Lietuvos jūrų uostui bei geležinkeliams ir padėtų atkurti dalį milijoninių nuostolių, patiriamų dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Beribiai, geltoni ir, svarbiausia, apdirbami kviečių laukai mėlyno dangaus fone Ukrainoje. Taip jie atrodė pernai vasarą, o šiemet daugiau kaip 30 procentų laukų grūdų auginimui naudojami nebus. Ukraina, viena didžiausių pasaulio kviečių gamintojų, dėl Rusijos pradėto karo iš savo uostų negali išvežti ne tik pernai metų derliaus – 20 milijonų tonų grūdų, bet ir galvoja, ką reikės daryti ir su šių metų derliumi.
Lietuvoje viešintis Ukrainos žemės ūkio ministras, susitikęs su Lietuvos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, aptaria galimybę grūdus eksportuoti per Klaipėdos ir kitų Baltijos šalių jūrų uostus.
„Mes matome labai geras technines galimybes ir gerai organizuotą uostamiesčių infrastruktūrą, puikiai suderintą geležinkelį jūsų krašte ir Latvijoje, taip pat verslo pasiruošimą ir galimybes“, – teigia Ukrainos žemės ūkio ministras Mykolas Solskis.
Ukraina planuoja, kad šiemet jai reikia išvežti apie 50–60 milijonų tonų grūdų. Anot Lietuvos geležinkelių, jie grūdus iš Ukrainos galėtų pradėti vežti kad ir šiandien, tačiau jų atgabenimas iki Lietuvos gali tapti kliūtimi eksportui, mat Ukrainoje ir Lietuvoje naudojamos rusiškos geležinkelio vėžės, o Lenkijoje – europietiškos. Grūdų perkrovimas vyktų Šeštokų geležinkelio stotyje.
„Artimiausiomis dienomis tikimės bandomojo vežimo, kuomet ir galėsime išsibandyti praktiškai, kokie iššūkiai yra. Maršrutas iš tiesų sudėtingas yra. Du kartus reikia keisti vėžę, bet techniškai jis yra įmanomas“, – kalba „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.
Tiesa, grūdų eksportui iš Ukrainos kyla ir kitų kliūčių.
„Pirmas iššūkis, su kuriuo susidurtume, tai terminalo pajėgumai Lenkijoje. Jie šiuo metu nėra tokie, kad patenkintų viltis išvežti didelį kiekį grūdų“, – sako M. Dubauskas.
Visgi, jei grūdus iki Klaipėdos jūrų uosto atgabenti pavyktų, anot jo direktoriaus, Klaipėdos uostas yra labai gerai pritaikytas birių krovinių krovai, o visas potencialas dar neišnaudotas, nes trąšų krovai pritaikyta įranga gali būti naudojama ir grūdams. Iš Klaipėdos jūrų uosto ukrainietiškai grūdai, tarp jų kukurūzai, miežiai, rapsai, galėtų būtų gabenami ir į kitus Baltijos šalių jūrų uostus. Pernai Klaipėdos jūrų uostas pervežė beveik pusę milijono tonų įvairių krovinių iš Ukrainos ir tą krovą galėtų gerokai padidinti.
„Šiandien pajėgumas, sakysim, grūdų yra apie 7–8 milijonai tonų, kurias būtų galima perkrauti, tačiau ir vėl matomai esant tam tikrom aplinkybėm verslo naudai, bendrai naudai šitie pajėgumai galėtų ir padidėti“, – teigia Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
O Klaipėdos jūrų uostui ir Lietuvos geležinkeliams dėl sankcijų praradus krovinius iš Rusijos ir Baltarusijos, grūdų gabenimas iš Ukrainos, anot ekspertų, būtų labai naudingas.
„Ukraina, kuri yra įvairiomis pozicijomis vertinama penketuke, dešimtuke pagal pasaulio eksportą, pavyzdžiui, kviečių, sojos, saulėgrąžų, šiuo atveju tikrai galėtų užpildyti tą nišą, kuri būtent atsirado netekus eksporto iš Baltarusijos. Tai šiuo atveju tikrai būtų didelė ekonominė paspirtis ir parama Lietuvos susisiekimui“, – tikina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Visgi „Lietuvos geležinkeliai“, patiriantys dešimčių milijonų eurų nuostolius dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, optimistiškai dėl grūdų gabenimo iš Ukrainos nenusiteikę, mat pervežti pavyktų tik keletą milijonų tonų.
„Skaičiuojame, kad šiais metais praradimas palyginti su ankstesniais metais gali būti apie pusę krovinių prarasta, tai tokio didelio kritimo mūsų grupė nėra turėjusi nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Nesitikime, kad šitas grūdas vežimas pilnai kompensuotų prarastus krovinius“, – sako M. Dubauskas.
„Grūdai, kaip tokie, jų pridėtinė vertė yra aukštesnė ir jie ne tokie imlūs kainai. Tai reiškia: ir pervežimo kaina gali būti šiek tiek aukštesnė. Tai šioje vietoje šansai padengti bent jau dalį tų prarastų pajamų tikrai yra dideli“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Bandomasis grūdų važiavimas iš Ukrainos, anot ministro, vyks galbūt jau rytojaus naktį. Grūdų konteineriai Lenkijoje bus perkraunami iš vieno traukinio į kitą, kad jie galėtų pasiekti Lietuvą, iki kurios ateina tik viena europinio standarto vėžė.
