Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Parazitologijos poskyrio specialistė rodo kirmėlę, įamžintą nuotraukoje. Štai tokio ilgio gyvį į laboratoriją spalio pradžioje atnešė moteris, rugsėjį besilankiusi Kenijoje.
„Ta lerva pradėjo lįsti iš odos, iš po odinio sluoksnio. Kadangi ji tą vietą patepė kažkokiu tepalu. Ir, matomai, tas tepalas uždengė skylutę, kuri, kaip atrodė pacientei, buvo pūlinio viršuje. Per kurią ta lerva kvėpavo savo užpakaline kūno dalimi“, – sako NVSPL parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.
Grįžusi iš kelionės, kaip sako specialistė, šiurpią dovanėlę iš egzotinės šalies pacientė užčiuopė ne iš karto. Šlaunyje formavosi gumbelis, pažeistą vietą vis skaudėjo, niežėjo. Laboratorijos atstovė sako identifikuoti kirmėlę tapo iškart paprasčiau, kai moteris atskleidė, kurioje šalyje lankėsi. Tad neužtruko išsiaiškinti ir kirmėlės platintoją – musę Cordylobia anthropophaga.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja infektologė sudėlioja schemą, kaip tokia lervutė pakliūva į žmogaus organizmą.
„Subrendę tos musės kiaušiniai atsitiktinai patenka ant odos. Jie gali migruoti į paodį. Gali išsivystyti lerva, lerva irgi su krateriu. Keturių penkių milimetrų angele. Ji gali subręsti ir pasišalinti, tapdama vikšru. Ir vėl į žemę, ir vėl toks musės, musės Tumbo, ciklas ir gaunasi“, – pasakoja gydytoja infektologė Audronė Marcinkutė.
Ši musė sudeda nuo šimto iki trijų šimtų kiaušinėlių. Iš jų išsirita pirmos stadijos lervutė, kuri yra alkana ir laukdama savos aukos, kuria ji galėtų misti, gali iškentėti iki devynių parų. Per šias dienas jai tikrai pasipainioja bent vienas žinduolis – tinka šuo, katė, žiurkė ir, aišku, žmogus.
„Ir ji ten minta limfos skysčiu, audiniais gyvais. Žodžiu, gyvas turi būti organizmas, kad ta musė, sudėjusi kiaušinėlį, o iš kiaušinėlio išsiritusi lervutė, galėtų maitintis“, – kalbėjo D. Veitienė.
Įsikabinusi lervutė dažniausiai lieka ten, kur ir įsiskverbia. Skirtingai nei kitos kirmėlės, po organizmą ji neslankioja. Žinduolių organizme parazitas gali išgyventi nuo aštuonių iki penkiolikos dienų.
„Ir ji ten maitinasi, juda, lerva turi spygliukus aštrokus. Ir, aišku, žmogui sukelia diskomfortą“, – teigia D. Veitienė.
Išbuvusi po oda beveik dvi savaites, kirmėlė išlenda ir virsta lėliuke. Tad iš nuotraukoje matytos kirmėlės taip pat liko lėliukė.
Iš šios lėliukės vėl susiformuos musė, kuri dės naujus lervų kiaušinėlius. Medikai keliaujančius po egzotines šalis įspėja būti atsargius. Nes galima atsivežti ir kitokių rūšių kirmėlių, taip pat įvairiausių odos ligų.
Kai kurios, kaip sako specialistai, lengvai gydomos, kitos sukelia daugiau bėdų ir reikia ilgesnio gydymo. O tarp dažniausiai pasitaikančių ligų, kaip sako gydytoja infektologė yra atsivežtinis migruojantis bėrimas.
„Tai yra kaip gyvatė šliaužiantis serpentininis bėrimas. Pirmieji pacientai prasidėjo 2010 metais. Iš Jamaikos atvežė. Infekuojasi, niežti“, – pasakoja A. Marcinkutė.
Medikai sako, kad dažniausiai žmogui šie parazitai sukelia uždegimines reakcijas, kurios nepalieka jokių liekamųjų reiškinių. Ir nesukelia parazitofobijos. Tiesa, grįžus iš kelionės po šiltuosius kraštus, medikai įspėja gerai apsižiūrėti save. Kilus įtarimui dėl vienos ar kitos dėmės ar darinio, geriau kreiptis į specialistus, neužsiimti savigyda.
