Po dviejų metų tyrimo prokurorai Klaipėdos teismui perduoda bendrovės „Grigeo Klaipėda“ 105-is tomus apimančią bylą. Įmonė kaltinama aštuonerius metus į Kuršių marias pylusi nevalytas nuotekas. Jos darbuotojai ir vadovai kaltinami dokumentų klastojimu bei sistemingai vykdyta žala gamtai. Kaltinimai pareikšti pačiai įmonei „Grigeo Klaipėda“ bei 14 jos darbuotojų.
„Didžioji dalis tai yra vadovaujančias pareigas užimantys asmenys. Kaip žinia, tai yra Pangonis, Gintautas Pangonis. Tai yra generaliniai direktoriai ir kiti atitinkamai kuruojantys tą sritį vadovai. – Ar pats ponas Eikintas yra tarp įtariamųjų? – Taip, yra“, – komentuoja tyrimui vadovaujanti prokurorė Gina Skersinskytė.
Nei su įtariamuoju „Grigeo“ prezidentu Gintautu Pangoniu, nei su kitu įtariamuoju, dabartiniu „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi Tomu Eikintu susisiekti nepavyko. Pastarasis, esą, atostogauja užsienyje. Jiems bei kitiems įtariamiesiems gresia septyneri metai kalėjimo. Nemažos sankcijos laukia iš pačios bendrovės „Grigeo Klaipėda“.
„Tai galimas juridinio asmens likvidavimas, veiklos ribojimas arba bauda iki 5 milijonų“, – teigia G. Skersinskytė.
Pradėjus šią bylą nagrinėti, įtariamųjų buvo 22. Tačiau 8 iš jų nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, mat aktyviai talkino šią bylą narpliojantiems prokurorams. Vienas iš taip teismo išvengusiųjų – buvęs „Grigeo Klaipėda“ direktorius Vidas Beržonskis, kuris vadovo pareigas užėmė tuo laiku, kai nevalytos nuotekos ir plūdo į marias.
„Asmenys, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tai iš esmės pripažino viską pilnai, pripažino savo kaltes ir dėl to buvo įvertinta tai“, – sako G. Skersinytė.
Bylos duomenimis, „Grigeo Klaipėda“ nevalytas nuotekas į Kuršių marias pylė aštuonerius metus, taip kasmet gamtai padarydama po 6 milijonus eurų žalos.
„Aplinkos apsaugos departamentas yra pareiškęs daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos“, – teigia G. Skersinityė.
„Grigeo“ Klaipėda“ atsiuntė komentarą raštu, kuriame kaltę pripažįsta.
„Esame tikri, kad prasidėjęs teismo procesas leis teisingai nustatyti žalos gamtai faktą ir dydį bei sukurs sąlygas kaip galima greičiau atkurti gamtai padarytą poveikį. Esame prisiėmę teisinę atsakomybę dėl įvykusio incidento, todėl „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei pabaigti baudžiamąjį procesą kaip galima greičiau“, – komentuoja „Grigeo Klaipėda“ finansų direktorius Vidmantas Mačiukas.
Vis tik, „Grigeo Klaipėda“ ne kartą teigė, jog padaryta žala gamtai yra gerokai mažesnė nei nurodo prokurorai ir aplinkosaugininkai. Tikėtina, kad šiuo argumentu vadovausis ir bendrovės advokatai teisme.
„Kiek matyti iš bendro pozicijos, įmonė kaip ir pripažįsta pačius veiksmus, tiesiog jie laikosi tokios pozicijos, kad žala nepadaryta ar ženkliai mažesnė“, – kalba G. Skersinytė.
„Aš jau matau gynybines pozicijas kai bus kvestionuojamas taršos mastas, taršos reikšmė ir mažinamas galimas ieškinys pačiai įmonei“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pirmasis teismo posėdis dėl „Grigeo Klaipėda“ vykdytos taršos uostamiestyje numatomas pavasario pradžioje. Kad ir kaip ši byla pasibaigtų, anot Aplinkos ministro Simono Gentvilo, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ gėdos dėmę nusiplauti bus labai sunku.
„Visada įmonė bando apeliuoti į tai, kad pasitikėkite mumis, mes pasimokėme iš skandalo, bet fundamentaliai tai yra nepasitikėjimas įmone ir žvelgimas per patį blogiausią scenarijų, kas galėtų būti, jeigu būtų. Jei įmonei taip nutiko vieną kartą, nesame tikri, kad tai nenutiktų antrą kartą“, – kalba S. Gentvilas.
Todėl Aplinkos ministerija žada siekti, kad įmonė atliekų pati daugiau nebevalytų, o tai atliktų bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
