Apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas. Apie žąsiną moliūgą, kur išskrido į dausas. Bet šis žąsinas niekur neišskrido. Greičiau jau atsidūrė laisvėje pasprukęs nuo kažkieno pietų stalo, mat jis naminis. Ir štai gyvena sau gulbėmis ir antimis.
Neeilinis žąsinas surengęs pabėgimo planą ir pasprukęs iš kažkieno ūkio ar fermos. Vaizdingoje Vilniaus vietoje palei Nerį išėję pasivaikščioti vilniečiai sako, kad jis gyvena kartu su gulbėmis jau kokį mėnesį. Čia vaikštantys ir aukščius stebintys žmonės ne iš karto suprato, kas tai per paukštis:
„Aš pagalvojau, gal švediška antis, nes jos yra didesnės ir šiek tiek skiriasi nuo šitų.“
„Nebijo nei šalčio jie, nieko. Ypač tas žąsinas. Labai drąsus, patinka jam maudytis. -20, o jis sau maudosi.“
Tarprūšiniai gyvūnų santykiai gamtos žinovų nestebina. Būna, kad plėšrūnai priima žolėdžių jauniklius, juos saugoja. Tačiau kelias dienas žąsiną stebėjusiam gamtos fotografui Mariui keista, kad būtent gulbės priėmė žąsiną gyventi kartu.
„Gulbės yra, aš vadinu jas „padlom“. Ta prasme, jos nemėgsta kitų paukščių, jos mėgsta, kad paukščiai būtų nuo jų toliau ir čia yra jų teritorija. Pavyzdžiui, niekas nedrįsta į šitą teritoriją eiti prašyti batono, nes čia yra šitų teritorija. Jei kas nors ateitų, gautų į galvą. Buvo kelios atėjusios, gavo taip į galvą, kad vos nenuskandino“, – sako gamtos fotografas Marius Čepulis.
O žąsinui gyventi su gulbėmis net labai drąsu, nors iš pradžių gulbės patinas, pasak gamtos žinovo, pilnų gulbės teisių žąsinui nusiteikė. Dar ir dabar jis nėra iki galo toleruojamas – turi laikytis kelių metrų atstumo nuo gulbių. Gal žąsinas galvoja, kad jis yra gulbė? Jei ir negalvoja, tai elgiasi kaip pilnavertis gulbių šeimos narys.
„Kad kai vyksta karas tarp gulbių, tai žąsinas puola ginti savo šeimos. Lygiai taip pat. Kadangi gulbės neturi balso, jos nebylės, jos tyliai mušasi, o šitas rėkdamas visa gerkle didžiausią alasą kelia“, – pasakoja M. Čepulis.
Ornitologai sako, kad naminis žąsinas gyvenantis kartu su gulbėmis – nedažnas reiškinys. Taip yra dėl to, kad retai kuriam žąsinui pavyksta pasprukti. Tad šiam labai pasisekė. Na, o kad žąsino kitos rūšys neatstumia ornitologų nestebina visai.
„Ypač žiemos metu paukščiai labiau draugauja, jeigu taip galima išsireikšti negu tarkim pavasario metu. Kai pavasario metu dalinasi teritorijomis, perėjo vietomis, tai tuomet tie paukščiai ne tokie būna draugiški. Bet šiuo metu žiemą jie susitelkia. Kovoja dėl vieno tikslo – išgyventi“, – teigia ornitologas Albertas Skirpstas.
Padėti paukščiams išgyventi nutarė ir jų palesinti atėjusi vilnietė Jūratė.
„Niekad nelesindavau, tik tai, kai šalčiai prasidėjo, tai ateidavau“, – kalbėjo vilnietė Jūratė.
„Užvakar mačiau. Viena mergina atėjo, tai gal kokie 5 batonai buvo“, – sako vilnietis Pavelas.
Tačiau ornitologai primena, kad vandens paukščių geriau nelesinti. Ypač vasarą.
„Jei jau šeriate tuos paukščius tarkim, tai šerkite ne batonais. Batonas nėra iš principo ir gi blogai, bet jo turi būti labai maža dalis. Labai mažas procentas viso to šerimo raciono. Bet žmonės nu kas. Patogiausia nueiti į parduotuvę nusipirkti batoną ir sumaitinti, tai mes ir gi vien angliavandeniais nemintame“, – pasakoja A. Skirpstas.
Geriausia vandens paukščiams pilti grūdus, galima atnešti tą pačią salotą, nes vandens paukščiai žolėdžiai. O svarbiausia – paukščių jokiu būdu nelesinti juoda duona, nes ji sukelia rūgimo procesą. Tai paukščiams gali sukelti ligas ir mirtį.
Gamtos žinovai primena ne tik be reikalo nelesinti paukščių, bet ir imti pavyzdį iš žąsino.
„Nesvarbu kuo tu esi, bet jeigu įsivaizduoji, kad tu esi gulbė, tai tu esi gulbė“, – teigia M. Čepulis.
