Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Pakaunėje pieno ūkį puoselėjęs Antanas Maknevičius pusė karvių jau pardavė ir skaudančia širdimi vyras pasakoja apie ardomą fermų įrangą. Likusi dalis karvių bandos dar laukuose. Bet ir ji jau paskutines savaites mėgaujasi lietuviška žole.
„Iš viso turėjom 450, tai dabar likę apie 200, bet ir tai lenkai jau avansą pravedę, pirkėjus turim“, – sako ūkininkas A. Maknevičius.
Vyras atvirauja, pieno ūkis tapo nuostolingas, tad po 43 ejų ūkininkavimo metų teko priimti drastišką sprendimą.
„Ne tai, kad tave palaikytų, bet kad reikia tą daryt aną, reikalavimai papildomi. Didesni reikalavimai kai kitur, o už tą produktą tau... Atvažiavo, žiūrėk, jau centą, du, tris numuša, ir nežinai kodėl. Tokių kaip derybų jau reikia užmiršt, nėra jų. Pienas toks dalykas – nepasandėliuosi“, – pasakoja ūkininkas.
„Mažesni, kurie stato 100, 150, 50 litrų, jie gauna nuo 17 centų iki 34, tie dideli, kur 40 tonų stato. Bet mes Europos Sąjungoj gaunam pačią mažiausią kainą“, – kalba pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Ūkininkas skaičiuoja, kad nors pastaraisiais metais pagamino daugiau pieno, pinigų gavo gerokai mažiau.
„Pernai 200 tonų daugiau, o pinigų gavom, jei 2022 buvo milijonas 400 tūkstančių, tai pernai tik milijonas jau už pieną. Tai kiek mažiau – 400 tūkstančių“, – dalijasi Antanas.
Pieno trūks arba jis brangs
Išmokas žemės ūkio ministerija taip pat nurėžė.
„Nuėmė. Jokių išmokų už pieną, už karves – nieko. Tai kaip tu konkuruot gali, juk tos išmokos ne sau, darbuotojai 23, tai jiems atlyginimai, mokesčiai“, – teigia vyras.
Pieno ūkiai, ypač mažesnieji ir vidutiniai, viens po kito užsidarinėja – per metus Lietuvoje nebeliko apie pusketvirto tūkstančio karves auginusių ūkininkų.
„Kas metai po 13 tūkstančių karvių mažėja Lietuvoj, likę apie 200 tūkst. karvių. Jei po tiek karvių, tai sakau, imkim, į Raudonąją knygą įrašysim“, – kalba Jonas Vilionis.
Esą šalyje iš ketvirčio milijono pieno gamintojų beliko apie 10 tūkstančių. Tad prognozės niūrios – gali trūkti kokybiško pieno arba jo kaina šoks į neregėtas aukštumas.
„Sako, atsivešim, sakau, gerai atsivešit, bet už kiek atsivešit ir ką mokėsit. Mes šiandien, jei per mėnesį, pagaminam virš 100 tūkst. tonų, tai 47 tūkst. tonų atsivežam iš Latvijos, Estijos. Sako, tai mes pagaminam tiek to pieno... Mums jo neužtektų, jei neatsivežtumėm iš Latvijos, Estijos ir dar baltyminio koncentrato iš Lenkijos, tai reiškia 2–3 gamyklas uždaryt“, – aiškina pieno gamintojų asociacijos vadovas.
Viltis deda į naują ministrą
Ūkininkai keikia buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vykdytą politiką ir viliasi, kad naujai prisiekęs, kartą jau prie žemės ūkio ministerijos vairo buvęs, Kazys Starkevičius tvarkysis geriau. Ministras žada iš karto imti jautį, tai yra išsikerojusią biurokratiją, už ragų.
„Ūkininkai karves melžia, o biurokratija ūkininkus melžia. Čia bus sprintas, bet pradedu nuo biurokratijos mažinimo, kur nereikia nei finansinių lėšų, nei kitų resursų – reikia pradėt nuo savęs. Tai buvo 4 viceministrai, bus du“, – komentuoja žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Ministras kalba ir apie ūkininkų taip laukiamą pieno įstatymą.
„Mano tikslas yra, kad jei pienas baltas, ta pati kokybė, tai būtų ta pati ir kaina. Mes ir Ekonomikos komitete nagrinėjam tą pieno įstatymą, ieškom galimybių“, – teigia ministras Starkevičius.
Pieno gamintojų kantrybė senka, jau pernai protestavę – pienu laukus laistę, vėliau jį žmonėms nemokamai daliję – ūkininkai sako, jei situacija nesikeis – vėl bus protestai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
