Tiesa, Lietuvos kariuomenės vadas aiškina, kad mūsų šalis turi ribotą kiekį ginkluotės, dėl to siūlo neperduoti ukrainiečiams haubicų ir oro gynybos sistemų.
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana antradienio vakarą dėkojo Belgijos karaliui Filipui ir karalienei Matildai už kvietimą sudalyvauti monarchų atsakomajame iškilmingame renginyje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
O jau rytą valstybių vadovams smokingus teko palikti spintose. Nausėda su Belgijos karaliumi lankosi Generolo Silvestro Žukausko poligone, Pabradėje, kur vyksta pratybos „Geležinis Vilkas“. Beklausant kariškių, Nausėdai akį merkia ir Belgijos gynybos ministrė. Po trumpo pratybų pristatymo valstybių vadovai sėda žiūrėti parodomosios programos. Tačiau prieš ją personalas pasiūlo Nausėdai ausis užsikimšti kištukais.
Parodomosios programos metu Lietuvos bei devynių kitų NATO ir partnerių šalių kariai demonstruoja, kaip aljansas neutralizuoja esą į Baltijos šalis įsiveržusias priešo pajėgas, atkovoja teritoriją.
„Šitokioje nedidelėje erdvėje tai nėra labai realus scenarijus, bet pritrauktas tam, kad politinė vadovybė, karinė vadovybė, kaip mes kartu sąveikaujam“, – kalba pėstininkų brigados vadas Aurelijus Motiejūnas.
Sąjungininkų kariai atakuoja priešo pozicijas. Atkovojus dalį teritorijos ir persigrupavus, mūšio lauke pasirodo ir vokiečių „Leopard“ tankai, kurie sunaikina priešo šarvuotą techniką.
„Šarvuota technika, turinti dideles manevro galimybes, turinti gerą šarvą, ir turinti didelę ugnį, tai yra pagrindinis veiksnys mūšio pergalę arba prasilaužimą mūšio“, – sako pėstininkų brigados vadas Aurelijus Motiejūnas.
„Mes turime inžinierių mašiną, kurios komanda gali atlikti remonto darbus kovos lauke. O ten dvi ugnies paramos mašinos. Belgų kariuomenės patrankos – 30 milimetrų ir 90 milimetrų“, – pasakoja Belgijos karys Kenny.
Po pratybų Nausėda su karaliumi Filipu šnekteli su kariais: „Tai vokiški tankai ar amerikietiški yra greitesni? – Jie praktiškai vienodi. – Pabūklas toks pats, o greitis? – Taip pat vienodas.“
Prezidentas domisi Jungtinių valstijų tankų „Abrams“ galimybėmis.
„Jo tikslas sunaikinti prieš šarvuotą techniką, priešo karius, kovos mašinas. Bet ką galima padėti ant žemės prieš mus, šis tankas sukonstruotas, kad sunaikintų“, – aiškina JAV karys Mackas Azbellas.
Po karinės technikos apžiūros valstybių vadovai kreipiasi į karius.
„Aš didžiuojuosi, kaip vakarų valstybės susivienijo, aktyvaus brutalumo akivaizdoje. Belgija čia, jūsų pusėje, su Šiaurės Atlanto aljansu“, – sako Belgijos karalius Filipas.
„8 mėnesius Rusija savo kare be taisyklių lieja ukrainiečių kraują. Kare, kuriame brutalus Rusijos režimas žudo civilius gyventojus, naikina miestus, ir civilinę infrastruktūrą. Jeigu mes norime taikos Europoje mes privalome sustabdyti Putiną Ukrainoje. Mūsų pagalba Ukrainai turi tęstis didėti. Mūsų vienybė ir įsipareigojimai ginti vienas kitą turi būti nepalaužiami“, – tvirtina G. Nausėda.
Lietuva anksčiau yra sulaukusi Ukrainos pagalbos prašymo. Dėl to politikai svarsto galimybę perduoti Lietuvos haubicas ir oro gynybos sistemas ukrainiečiams, tačiau mūsų kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad šio žingsnio Lietuvai nereikia žengti, Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti šios karinės technikos.
„Aš atsakingas esu už vykdymą ginkluotosios gynybos ir vadovavimo ginkluotosioms pajėgoms, todėl aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduotį neturint tam pajėgumų. Tas pajėgumas, kurį mes dabar turim, yra ant tos linijos, kai jau daugiau iš savo nusirengti nebegalime“, – tikina V. Rupšys.
Kariuomenės vadas siūlo arba remti Ukrainą kitais būdais, arba Lietuvai pirkti daugiau naujų ginklų, tada esą dalį karinės įrangos būtų galima paaukoti Ukrainai.
„NATO turim įsipareigojimus. Mes aiškiai esame apibrėžę, kokius vienetus dedikuojam į NATO pajėgas. Mes turime turėti ir netiesioginės ugnies galimybes arba lauko artileriją, mūsų manevro vienetus, tinkamą ugnies galią, turime turėti oro gynybą“, – sako V. Rupšys.
Šie Rupšio pasisakymai pradžiugino Kremliaus propagandistę Olgą Skabejevą, kuri socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis Lietuvos kariuomenės vado citatomis.
Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad apie šias temas nedera kalbėti viešai.
„Mane šiek tiek stebina, kad ši diskusija yra viešumoje. Pats laikausi nuostatos, kad tai, kas yra valstybės gynimo taryboje diskutuojama, yra diskutuojama už uždarų durų, nes tie sprendimai yra susiję su mūsų nacionaliniu saugumu. Su mūsų parama parteriams. Ir raginu to principo laikytis ir kitus“, – teigia G. Landsbergis.
Prezidentas Gitanas Nausėda spalį yra sakęs, kad sprendimas dėl šios karinės technikos perdavimo Ukrainai bus priimtas Valstybės gynimo tarybos posėdyje, tačiau jo datos nedetalizavo.
