Popiežius Pranciškus Paskutinės vakarienės mišias laiko kalėjime viename Viduržemio jūros uostamiesčių netoli Italijos sostinės Romos. Tai neįprastas popiežiaus žingsnis: Popiežiaus Pranciškaus pirmtakai mišias laikydavo šventojo Petro bazilikoje ar kitoje Romos katedroje.
„Tas, kuris teisia, yra gana keistas teisėjas. Teisia ir atleidžia tik Viešpats. Tęskime šią ceremoniją su troškimu tarnauti ir atleisti vieni kitiems“, – kalba popiežius Pranciškus.
Po Mišių popiežius Pranciškus mazgoja kojas ir jas bučiuoja dvylikai kalinių. Taip atkartojama akimirka, kai Jėzus esą mazgojo kojas tiems, kurie jį išdavė. Įprastai popiežiai šį ritualą atlikdavo sunkiai sergantiesiems, vaikams, benamiams. Tačiau Pranciškus išlaiko savo tradiciją, pradėtą dar jam vadovaujant Buenos Airių arkivyskupijai, mazgoti kojas būtent bausmę atliekantiems nusikaltėliams.
O štai kruviną ilgametę tradiciją plakti save Filipinų sostinėje Maniloje artėjant didžiajam penktadieniui tęsia ekstremaliai nusiteikę tikintieji. Žmonės tiki, esą plakant save ir kenčiant pavyks išvengti ligų, o nuodėmės bus atleistos ir pavyks apsisaugoti nuo būsimų:
„Svarbu nusiplakti dėl visų nuodėmių, kurias padarėme, kad galėtume atgailauti už savo nuodėmes.“
„Tai darome ne tik dėl savęs. Tai yra skirta mūsų artimiesiems ir tiems, kurie serga.“
Tiesa, pati Katalikų bažnyčia tokį ekstremaliai nusiteikusių tikinčiųjų elgesį laiko klaidingu tikėjimo aiškinimu. Tikėjime svarbiausia malda ir nuoširdi atgaila.
