Ginčą šalys bando spręsti Europos Vadovų Taryboje, kurioje šalių lyderiai kompromiso ieško net negalėdami susitikti gyvai – diskutuoja nuotoliniu būdu.
Aistros Lenkijos gatvėse verda jau ne pirmą savaitę. Varšuvoje šimtai demonstrantų ir toliau piktinasi šalies planais griežtinti abortų tvarką. Neseniai aršūs protestai čia virė ir dėl vykdomomis teismų reformos.
Valdžios kritikai sako, neva ji pamina jų nepriklausomybės principą ir tampa valdančiųjų įrankiu. Tai nepatinka ir Briuseliui, kuris nusprendė nuo kitų metų, skirstant pinigus, atsižvelgti į teisinės viršenybės padėtį šalyse narėse.
Dėl to supykusi Lenkija ir Vengrija nusprendė blokuoti ateinančių septynerių metų Europos Sąjungos biudžetą ir finansinės pagalbos paketą, skirtą bendrijai atsigauti po koronaviruso sukelto ekonominio nuosmukio. Ant plauko pakibo trilijonas 750 milijardų eurų. Lietuvai tektų beveik 15 milijardų eurų. Rekordiniui biudžetui reikia visų 27-erių šalių narių palaiminimo.
„Europos Sąjungai jau kurį laiką kelia nerimą situacija tiek Lenkijoje, tiek Vengrijoje. Lenkijoje ji susijusi su teismų reforma, žiniasklaidos laisvėmis. Matome, kad ir ES pinigų įsisavinimas yra problematiškas dėl galimų korupcinių ryšių“, – sako politologas Linas Kojala.
Lenkijos ministras pirmininkas atkerta, kad nauji Briuselio reikalavimai nepagrįsti ir tikrų tikriausias šantažas. Matiaušas Morawieckis kaltina eurokratus diktatuojant mažesnėms ir silpnesnės šalims, kaip jos turi tvarkyti savo vidaus reikalus.
„Štai kodėl turime rūpintis savo interesais, tai dalis mūsų pagrindinių vertybių kanono. Valstybės turi pasilikti teisę spręsti dėl savo likimo, nes tai yra suvereniteto, apsisprendimo, autonomijos nepriklausomybės klausimai, ir tikrai neatsisakysime savo vertybių“, – pasakoja Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Šianąkt nuotolinėje diskusijoje prie ekranų sėda Europos vadovai. Jie bando įtikinti Lenkiją ir Vengriją nusileisti. Pastarosios bandys išsikovoti sau naudingų nuolaidų. Tačiau diplomatai įspėja, kad, nesutarus dėl biudžeto dabar, bendrijos laukia tikra politinė krizė, todėl nusileisti Vengrijos ir Lenkijos prašo ir euroblokui pirmininkaujanti Vokietija.
„Dabar ne veto laikas, o metas veikti greitai ir sklandžiai solidarumo dvasioje. Mūsų žmonės dėl biudžeto blokavimo užmokėtų labai didelę kainą“, – teigia Vokietijos Europos reikalų ministras Michael Roth.
„Tai būtų didžiulė krizė Europos Sąjungai. Žemynas šiuo metu kovoja su pandemija, neigiamomis pasėkmėmis ekonomikai ir tų lėšų, dėl kurių jau susitarta ankščiau, tiek daugiamečio biudžeto lėšų, tiek papildomo fonfo, kuris turi padėt valstybėms atsigauti, labai reikia, kad Europos ekonomika funkcionuotų.
Jeigu susitarti artimiausiu metu nepavyks, Europos Sąjunga naujus metus pradės su ypatingu biudežtu, kuris vadovausis šių metų biudžeto viena dviliktąja“, – kalbėjo L. Kojala.
Tiesa, Lenkijai ir Vengrijai ateinantis biudžetas, kurį jos blokuoja itin svarbus. Šalys ne tik iš jo gauna vienas didžiausių dotacijų visoje Europos Sąjungoje, tačiau pinigai reikalingi ir gaivinti ir stipriai nukentėjusias jų ekonomikas.
