Europa nepriėmė sprendimų, kaip padėti Ukrainai – Nausėda kritikuoja Kallas planą

Vienas kitas Europos lyderis išspaudžia šypseną, išeidamas iš vadovų tarybos posėdžio. Džiaugtis nėra dėl ko, oficialioje susitikimo išvadoje – tik abstraktūs ketinimai apie būtinybę didinti Europos saugumą. Konkrečių priemonių ar planų, kaip užtikrinti tą saugumą – nėra. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukrainos URM: jei mes nutrauktume kovą su Rusija, tai „buferiu“ taptų Vengrija

„Dabar Ukraina gali kontratakuoti“: Ukrainos kariai rado būdą, kaip stabdyti pavojingą Rusijos ginklą

Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą: „Kalbame apie labai konkretų karių skaičių“

 Paklaustas, kaip padės Ukrainai, Europos Tarybos prezidentas Antonijus Costa kalba apie ankstesnius pagalbos paketus ir gerą valstybių valią. 

„Jau įsipareigojome skirti 15 milijardų eurų iš skirtingų narių. Tikiu, kad kitos narės padidins savo įsipareigojimą tęsti paramą Ukrainai“, – kalbėjo A. Costa. 

Sutarimo dėl 150 milijardų eurų lengvatinių paskolų fondo, skirto gynybos didinimui – nėra. 

Europiečių neįtikino ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovės Kajos Kallas ambicingas planas dar šiais metais Ukrainai skirti 40 milijardų eurų. Tiesa, dar prieš susitikimą jį skeptiškai vertino ir pati K. Kallas. 

„Yra nerimo dėl biudžeto deficito daugumoje Europos šalių ir tai yra problema“, – sakė K. Kallas. 

Sako, kad planas parengtas netinkamai

Europiečiams neįtiko ir kitas, kiek kuklesnis buvusios Estijos premjerės pasiūlymas Ukrainai skubiai skirti 5 milijardų eurų amunicijai. Papildoma amunicija būtų greitai ir efektyviai pagerinusi Ukrainos pozicijas mūšio lauke. Apie tai Europos vadovų tarybai sakė ir pats Volodymyras Zelenskis. 

„Mums reikia finansavimo artilerijai ir mes būtume labai dėkingi Europai už paramą, bent jau 5 milijardus eurų, kaip įmanoma greičiau“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

Gitanas Nausėda sako, kad K. Kallas planas buvo parengtas netinkamai. 

„Na, gal pirmiausia reikėjo ne manipuliuoti tais skaičiais, o surasti politinį sutarimą ir tada jau tuos skaičius pateikti. Kadangi buvo padaryta atvirkščiai, atsitiko taip, kaip atsitiko. tartum susidaro įspūdis, kad kažkas kažko nepadarė. Bet pasirengimas remti Ukrainą yra, tiktai sunku jį dabar apibrėžti. Jis tikrai bus suteiktas – kas, taip sakant, natūriniu būdu prisidės, kas finansiškai“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skelbia, kad jo suburta pasiryžusių siųsti savo pajėgas į Ukrainą šalių koalicija jau kitą savaitę paskelbs planus, kaip europiečių kariuomenės galėtų užtikrinti paliaubas Ukrainoje.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.        

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: