• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dėžes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinės prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dėžes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinės prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža.

REKLAMA

Apie tai, kodėl galėjo nukristi lėktuvas ir kokią funkciją atlieka juodosios dėžės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo aviacijos ekspertas, ilgametis pilotas Kęstutis Zagreckas ir Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas Domantas Bručas.

Ką rodo juodosios dėžės?

D. Bručas: Jos dažniausiai būna nudažytos oranžine spalva, jos nėra juodos. Jos ryškios spalvos, kad būtų lengviau jas pastebėti, taip pat šie dažai padidina atsparumą karščiui, ugniai. Įprastai lėktuvuose yra dvi dėžės. Viena dėžė fiksuoja skrydžio parametrus – visus duomenis, kurie ateina į kabiną, variklio darbą, valdymo paviršių darbą ir panašiai.

REKLAMA
REKLAMA

Kita dėžė įrašinėja garsą iš kabinos: ką šneka pilotai, kokie garsai, ar variklio garsai pasikeitė, ar girdisi signalizacija, įspėjimai. Keleiviniame lėktuve juodoji dėžė įrašinėja tik piloto kabiną – ką kalba keleiviai visai neturi reikšmės. Įdomu yra tai, kad dabar yra svarstoma, galbūt reikėtų įrašinėti ir vaizdą iš kabinos, bet kol kas tokio reikalavimo nėra.

REKLAMA

K. Zagreckas: Dėl vaizdo įrašymo diskutuojama jau kokius 10 metų. Tai atsiremia į privatumą – pilotas pasikreipė ar parodė kokią nors miną – čia yra ne toks esminis dalykas. Aš kaip pilotas skaitau, kad garso įrašų duodamos informacijos užtenka. Galima paimti visus lėktuvo parametrus iš savirašio, o papildomai, kas vyko kabinoje, pilnai galima atkurti iš garso iki paskutinės sekundės, kai dingsta elektra ir nebeįmanoma įrašyti.

REKLAMA
REKLAMA

D. Bručas: Kaip inžinierius galėčiau pasakyti, kad reikėtų įrašinėti visko kuo daugiau.

Per filmus matome sudarytą tokį įspūdį, kad pilotai geria kavą, stiuardesės juos aptarnauja ir panašiai. Kaip yra iš tiesų?

K. Zagreckas: Čia ir yra skirtumas tarp krovininių ir keleivinių lėktuvų. Pirmą kartą įlipęs į krovininį lėktuvą pajutau nuostabą. Tas koridoriukas, kurį mato keleiviai, kur stiuardesės gali užtraukti užuolaidą, jis yra maždaug metro dvidešimt ilgio. Tai krovininiam lėktuve tėra likęs šis koridoriukas ir piloto kabina. Tai yra labai maža erdvė, kurioje galima pajudėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keleiviniame lėktuve stiuardesė pasiklausia, kaip sekasi, pasiūlo kavos, vandens – vyksta bendravimas. Krovininiame lėktuve – kitaip. Yra du pilotai, kartais skrenda krovinio operatoriai, kaip šiuo atveju Lietuvoje. Operatoriai užsiima krovinio krovimu, pritvirtinimu, dokumentacija ir panašiai.

Padaryta tokia aplinka, kurioje pilotas lieka pats su savimi ir pasėdėti 3–4 valandas vienam be nieko, ta bendravimo stoka slegia. <...> Krovininių lėktuvų pilotų darbas yra gana sunkus, nes jie daugiausiai skraido naktimis – čia yra pagrindinis skirtumas.

Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame interviu pradžioje.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų