Iš karto po įvykio policija ir žvalgyba nurodė, kad neatmetama ir terorizmo versija. Tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimai nusikalstamos veikos, susijusios su galimu netinkamu transporto priemonės arba ryšio priemonių eksploatavimu. Kitaip tariant, dėl neatsargios nusikalstamos veikos.
„Surinkta pirminė informacija neindifikavo, kad turėtų būti tiriama sunkesnė nusikalstama veika, – nurodė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.
Terorizmo ar sabotažo grėsmės šiuo metu nemato ir aviacijos ekspertas, ilgametis pilotas Kęstutis Zagreckas.
„Vis dėlto yra maža tikimybė išorinių poveikių, nes technologijos, kas buvo prieš 20 metų, kai skraidėme ir Vilniuje, trūkumai yra eliminuoti pakeičiant įrangą, įdiegiant naujas kompiuterines programas ir panašiai. Ties visi dalykai yra eliminuoti ir aš galvoju, kad Vilniuje tikrai negali būti, kad kažkas tokio [nutiko]“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo pilotas.
„Žinau atvejus, kokie galėtų atsitikti, bet čia tikrai nesimato tokio atvejo“, – pridūrė jis.
Priešiškų veiksmų iš išorės neįžvelgia ir Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas Domantas Bručas.
„Kol kas visiškai nepanašu, kad čia būtų kažkoks sabotažas arba dar kažkas. Panašu, kad tai greičiausiai techninės priežastys arba žmogaus klaidos, arba ir tas, ir tas“, – sakė ekspertas.
Svarbus faktorius – stresas
K. Zagreckas pažymėjo, kad pilotams ypač svarbus faktorius yra sreso kontrolė.
„Tai yra pačio žmogaus [pasirengimas], kad jis suprastų, kas yra stresas, kokie jo lygiai ir kaip kontroliuoti save, kad tu nepereitum linijos, kada nebegali kontroliuoti savo kūno, t. y. kai pasąmonė pradeda kontroliuoti tave (o pasąmonė yra mūsų instinktai)“, – kalbėjo ilgametis pilotas.
Pasak K. Zagrecko, net ir pilotų treniruočių metu galima pamatyti, kada dėl per didelio užduočių kiekio žmogus persisotina informacija. Tai gali lemti ne tik išsekimą, bet ir skaudžias pilotų klaidas.
„Pirmiausia, žinoma, atsijungia klausa. Antras dalykas – susiaurėja matymo laukas. Pilotui atrodo, kad jis mato visus prietaisus, visą informaciją, bet jis mato tik vieną prietaisą. Tam yra kitas pilotas, kuris sako, kad parametras kažkur nuėjo, nors jis gali ir to piloto nebegirdėti“, – pasakojo K. Zagreckas.
„Paprasčiausiai smegenys yra perkrautos ir jos stengiasi išgyventi“, – akcentavo jis.
Todėl tam, kad žmogiškųjų klaidų, nulemtų streso ar kitų veiksnių, būtų kuo mažiau, pilotavimas yra vis labiau automatizuojamas.
„Nes akivaizdu, kad žmogus yra silpnoji grandis“, – akcentavo D. Bručas.
Vokietijos kariuomenės vadas neatmeta, kad už DHL lėktuvo katastrofos stovi Rusija
Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris neatmeta, kad už DHL katastrofos gali stovėti Rusija. Pasak jo, tai galėjo būti savotiškas Rusijos išbandymas atrasti silpnąsias vietas.
Apie tai jis kalbėjo Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ARD.
„Panašią situaciją jau patyrėme šių metų vasarą, o dabar ten įvyko kažkas, kas atitinka šį modelį", – kalbėjo C. Breueris.
Rusijos siekiai
Pasak jo, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėtą karą vertina kaip „karą prieš Vakarų sistemą“.
„Tai ne apie Ukrainą, ne apie Rusiją, tai apie Vakarus“, – sakė C. Breueris.
Jo teigimu, Kremliaus vadovas nori „diskredituoti“ Vakarų socialinę sistemą ir taip užkirsti kelią jos „išplitimui į Rusiją“.
Generalinio inspektoriaus požiūriu, V. Putinas tam sukūrė hibridinę situaciją.
„Tai valstybė, kuri nebėra visai taiki, bet ir ne visai karinga, todėl juda pirmyn ir atgal šioje pilkoje zonoje. Tai apima testavimą, kiek toli jie gali nueiti“, – aiškino C. Breueris.
Vasarą Leipcigo oro uoste įvykęs incidentas atrodo lyg galintis būti susijęs su DHL lėktuvo katastrofa. Ten liepos mėnesį bendrovės logistikos centre kilo gaisras – jį sukėlė siuntoje buvęs padegamasis prietaisas. Šįkart Vilniuje sudužęs lėktuvas taip pat pakilo iš Leipcigo.
Prokuroras: vengčiau spekuliacijų
Prokuroras A. Urbelis teigia, kad šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie prielaidas, kad Vilniuje pirmadienį įvykusi aviakatastrofa, kai nukrito ir sudužo keleivinis lėktuvas, yra teroristinis aktas.
„Tikrai mes dabar negalime kalbėti prielaidomis ir tikrai visuomenėje buvo ir visokių politikų pasisakymų. Aš tai, ko gero, vengčiau tokių spekuliacijų apie galimą teroro aktą ar kitą veiksmą, kol mes neturime jokių objektyvių aplinkybių.
Mus stebi mūsų nelabai geri kaimynai ir kiekvieną tą situaciją jie bandys išnaudoti būtent tam, kad kažkokį nepasitikėjimą oficialia informacija skleistų visuomenės tarpe. Tai dar kartą kviesčiau pasitikėti valstybės pareigūnais“, – antradienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Urbelis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl lėktuvo katastrofos jau apklausta 19 liudytojų – tai pirmieji į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir kiti asmenys.
Taip pat buvo surinkta 12 tarnybinių policijos pranešimų apie įvykio situaciją. Atliktos tam tikros apžiūros, įskaitant ir įvykio vietos.
Ikiteisminį tyrimą atliks Lietuvos kriminalinės policijos biuras, jis tyrimą perėmė iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
„Tai yra specializuoti padaliniai, turintys patirtį, dirbantys su panašaus pobūdžio nusikalstamom veikom. Ikiteisminį tyrimą organizuos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai“, – per spaudos sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 278 str. 2 d. ir 279 str.
„Lietuvos kriminalinės policijos biure dirba asmenys, turintys patirtį tirti panašias nusikalstamas veikas“, – teigė A. Urbelis.
Pareigūnai prašo asmenų, turinčių reikšmingos informacijos, užfiksuotos per vaizdo registratorius, pateikti juos per platformą e-policija.
Koks dar teroras:D
