Tokiais patarimais ir skaičiavimais dalijasi Lietuvos energetikos agentūra ir pastebi – nepaisant rekordinių degalų kainų, jų vartojimas nemažėja. O vienas didžiausių Jugtinių Amerikos Valstijų bankų prognozuoja, kad degalų kainos gali šokti į viršų, jei tik Rusija keršydama Vakarams sumažins naftos gavybą.
Vilniečiai vienoje sostinės degalinių pildo savo automobilių kuro bakus. Vieni sako netaupantys ir prie vairo sėdantys kaip įprastai. Kiti gi – pinigus skaičiuoja ir degalų pilasi kur kas mažiau:
„Mažiau važinėjam, daugiau vaikštom, labai daug vaikštom pastaruoju metu iš tikrųjų. Paspirtuku naudojamės.“
„Nežinau, ar taupau. Važinėju labai panašiai gal, kartais mažiau mieste.“
„Kainos yra kainos. O jeigu yra poreikis kažkur važiuoti, tai tu įsipili ir važiuoji. Tai čia, kaip sako, laisvės kainą mokam.“
„Netaupom. Reikalinga piltis ir piluosi. Iki pilno bako.“
„Žinoma, kad taupom. Su reikalu važiuojam. Tik su reikalu važiuojam.“
O gyventojai, taupydami degalus, per metus gali sukaupti apvalią sumelę. Sumažinus važiavimo greitį nuo 110 iki 90 km/val., 6,5 l/100 km suvartojančio automobilio vairuotojas kasmet sutaupytų apie 84 eurus.
Bent tris dienas per savaitę dirbant iš namų – apie 560 eurų. Iki 3 kilometrų atstumų įveikimas ne automobiliu sutaupytų 169 eurus, naudojimasis viešuoju transportu – 101 eurą. Bent vieną savaitgalio dieną nesinaudojant automobiliu kišenę papildytų 228 eurai.
O sumažinus kondicionieriaus temperatūrą, palaikant tinkamą padangų slėgį ir vairuojant ekologiškai, kiekvienas vairuotojas sutaupytų 100 eurų. Ir visa tai sudėjus sutaupote ne kuklioms atostogoms.
„Per metus gyventojas gali sutaupyti netgi kiek daugiau nei 1000 eurų“, – sako Lietuvos energetikos agentūros atstovė Agnė Bagočiūtė.
Bet visgi žmonės primažinti kondicionierių temperatūros nenori:
„Kai buvo + 30 keli, ta prasme važiuoti be kondicionieriaus yra baisoka.“
„Greitį mažesnį, manau, motyvuoja galbūt vairavimo kultūros pokyčiai ir ribojančios priemonės, o ne vien tik tai kuro kaina. Vis dėl to, kas mėgsta lakstyti, tai gal ta kuro kaina keliais eurai brangesnė tikrai neturės reikšmės.“
„Važiuojat gal mažesniu greičiu šiek tiek? – Taip, taip, tą darau. – Kondicionierių gal išsijungiat? – Įsijungiu.“
„Tai žinoma lėčiau. Ekonomiškai važiuojam, pedantiškai, neskubam niekur.“
„Galbūt ne toks agresyvus irgi labai padeda. Kai anksčiau pradedi stabdyti prieš šviesoforą, prieš sankryžas.“
Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius palyginus su pernai metų sausio–balandžio mėnesiais bendras visų degalų rūšių naudojimas padidėjo apie 3 procentus, benzino – virš 20 procentų.
Didžiausią įtaką tam turėjo pasibaigę pandemijos ribojimai.
„Lietuvoje jau 3 metus iš eilės suvartojamų degalų kiekis auga ir dabar matome, kad vis tik nepaisant didėjančių degalų kainų, pats suvartojimas jis nemažėja“, – teigia A. Bagočiūtė.
O degalinių atstovai degalų vartojimo padidėjimo nemato. Anot naftos produktų įmonių asociacijos vadovo Emilio Cicėno, gyventojai šį birželį degalų pirko 10–15 procentų mažiau nei pernai tą patį laikotarpį. Kad lietuviai piltųsi daugiau degalų nemato ir „Statetos“ vadovas.
„Tikrai ne. Kaip tik aš matau. Dėl ko atidarė Baltarusija pasieny bevizį režimą ir dėl ko ten stovi eilės, veža tuos degalus, nes ten kainuoja 70 centų, kai pas mus 2 eurus kainuoja. Dėl ko Lenkijoj stovi eilės ir pilasi“, – tikina „Stateta“ direktorius Karolis Stasiukynas.
Tad valdžios nenoras sumažinti degalų akcizą degalinių atstovas nesuprantamas.
O vieno didžiausių JAV bankų analitikai prognozuoja, kad jei Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, reikšmingai sumažintų savo naftos pasiūlą, barelio kaina kaina gali didėti kosmiškai – iki 380 dolerių. Visgi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas su tuo nesutinka.
„Ir su Rusijos išsišokimais ir be Rusijos išsišokimų šiaip naftos kaina tikriausia kaip ir yra pasmerkta kritimui, kadangi finansų rinkose kuo toliau mes eisime link metų pabaigos ir antro pusmečio vis labiau dominuos naratyvas apie artėjančią pasaulio krizę ir pasaulio ekonomikos lėtėjimą“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ženklai apie pasaulio ekonomikos lėtėjimą, anot Izgodorino, matomi jau dabar.
„JAV vartotojų nuotaikos iki žemiausio lygio per visą istoriją. JAV vartojimas jau pradėjo mažėti. Vokietijos vartotojų nuotaikos irgi nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje jau mažėja“, – kalba A. Izgorodinas.
Na, o jei lietuvius apimtų nuotaika piltis mažiau degalų ir taikyti taupymo priemones, teoriniais Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimais naftos Lietuvai nereikėtų importuoti apie du mėnesius.
