Patys biodegalų gamintojai atkerta kurui gaminti naudojantys maistui netinkamus rapsus ir grūdus, tad siūlymą vadina absurdišku.
Vienoje iš sostinės degalinių automobilio baką pildo Kamilė. Mergina pasakoja: kiek atslūgus degalų kainoms vėl gali sugrįžti į automobilį.
„Buvo, iš tikrųjų, baisu, kai kilo ten virš 2,1 eurų, tai net pasirinkdavau viešąjį transportą vietoj to“, – sako Kamilė.
O ar pildama kurą susimąsto, kad jame yra bent septyni procentai biodegalų arba, kitaip sakant, specialiai apdirbto aliejaus?
„Iš tikrųjų, aš nežinojau šito dalyko. Ir kai dabar pasakėt, tai keista“, – kalba Kamilė.
Pagal dabartinius reikalavimus degalinėse parduodamas benzinas ir dyzelinas yra su 6–7 procentais biodegalų. Nevyriausybinė organizacija „Žiedinė ekonomika“ sako, kad dabar, kai daliai pasaulio gresia maisto trūkumas ir badas, o aliejaus kaina smarkiai išaugusi, vertėtų atsisakyti biodegalų, o verčiau tam skiriamus resursus naudoti maisto gamybai.
„Šiaip, jeigu žiūrint kiekiais, tai yra 200 tonų per dieną. Ir ką? Ir taip kiekvieną dieną vidutiniškai. Tai įsivaizduokim, kiek iš to būtų galima pagaminti maisto produktų, įtraukti juos“, – teigia „Žiedinės ekonomikos“ vadovas Domantas Tracevičius.
Jau kurį laiką aliejus brangsta, o balandį, kaip rodėme žiniose, jo net buvo pritrūkę prekyboje: „Aliejaus bus, aš taip galvoju. Bet kaina bus kitokia. Nebuvo trijų, dviejų eurų. Iki dviejų eurų, o dabar virš 3. Ką pasakysi, visur embargai, nieko nepadarysim. Prisipirkau, ne dėl to, kad nebus. Tegul būna atsargai.“
Dabar aliejaus stygiaus nebėra, bet kainos toliau stiebiasi į viršų. Vidutinė rapsų aliejaus kaina nuo sausio iki birželio šoko beveik 30, o saulėgrąžų aliejaus – 40 procentų, jis kainuoja brangiau nei degalai. Biodegalams gaminti naudojami rapsai, taip pat kviečių rugiai. Tačiau biodegalų gamintojai sako: didžioji dalis to, kas sunaudojama, nėra tinkama maistui.
„Biodegalams naudojami pašariniai grūdai, kurie nėra vartojami maistui žmonėms. Jų ar taip, ar taip nepanaudosi. Jie kažkiek ten minimaliai gal ir įtakoja kainą, bet tai yra pašariniai grūdai“, – tikina biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas.
Degalinių atstovai sako: iš biodegalų automobiliui naudos mažai.
„Atskiesdami dyzeliną kažkokiu panašiu produktu, kuris yra mažiau kaloringas, jis sudegdamas išskiria mažiau energijos, tai natūraliai automobilis nuvažiuos mažesnį skaičių kilometrų. Vadinasi, daugiau degalų reiks pilstyti“, – aiškina lietuviškų degalinių asociacijos atstovas Karolis Stasiukynas.
Dar ir priduria, kad esą biodegalų daliai tapus neprivaloma, degalai galėtų reikšmingai atpigti.
„Dažniausiai buvo pagal vidurkį, kad apie dešimt euro centų litras brangdavo dėl bio dalies dyzeline. Šiandien yra apie 6, 7 centus, priklauso nuo pasaulinių biržų svyravimo. Bet orientuokimės, kad 7–10 centų. Tai jeigu mes tai sumažintume, rytoj degalai galėtų kainuot beveik 10 centų pigiau“, – tvirtina K. Stasiukynas.
Biodegalų gamintojai su tokiais skaičiais nesutinka.
„Biodegalų dalies įtaka kainai siekia iki vieno cento biržos kaina. Čia yra ne mūsų, ne naftininkų, kurie dabar siūlo tokius dalykus, o oficiali institucija – Finansų ministerija“, – sako M. Palijanskas.
Pasak biodegalų gamintojų, biodegalų atsisakymas sugriautų ilgai kurtą pramonę. Nevyriausybininkai tokiu atveju siūlo gamintojams perdirbti panaudotą aliejų, tačiau gamintojai sako: tai kur kas brangesnis verslas, tad ir degalų kainos vartotojams šokteltų.