Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad skaičiai kol kas maloniai stebina, tačiau atsipalaiduoti nėra dėl ko. Ekonomistai sako, kad Lietuva, panašu taps bene mažiausiai nuo koronaviruso nukentėjusia šalimi visoje Europos Sąjungoje, nors Europos Komisija mums prognozavo pačią blogiausią baigtį sandraugoje.
Lietuvos ekonomika kol kas koronaviruso smūgį atlaikė žymiai geriau nei tikėtasi. Statistikos departamentas skelbia naujausius pandemijos krizės paveiktos ekonomikos rodiklius – Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai smuko 3,7 procento, o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – maždaug 5 procentais.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas yra kalbėjęs, kad tokie skaičiai maloniai stebina, mat dar birželio mėnesį centrinis bankas prognozavo, kad šiemet BVP turėtų trauktis 9,7 procento.
„Mes matome, kad optimizmui vietos yra daugiau negu, kad mes prognozavome kovo ar birželio mėnesį. Bet aš tikrai neatsipalaiduočiau, nes ruduo ir žiema ant nosies. Tai būtų rekomendacija, kurios aš laikyčiausi“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Po koronaviruso pandemijos tokių optimistinių šalies ūkio rodiklių niekas nesitikėjo. Dar koronaviruso įkarštyje Europos Komisija Lietuvai prognozavo niūrius skaičius – jų skaičiavimais šalies ekonomika turėjo susitraukti kone 10 procentų.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda aiškino, kad europinių institucijų prognozės su realybe prasilenkia dėl daugybės priežasčių.
„Žinot, aš kaip buvęs ekonomistas galiu pasakyti, kad prognozavimas nėra labai dėkingas darbas ir, iš tikrųjų, ypatingai tokiomis aplinkybėmis, kuomet viskas staiga pasikeičia ir kyla psichologinio pobūdžio iššūkiai, vartotojų staigūs elgesio pokyčiai atsiranda, iš tikrųjų surasti tokį stebuklingą makroekonominį modelį, kuris viską paaiškintų ir duotų tikslią prognozę yra didelis darbas“, – tada kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, panašu, kad Lietuva taps bene mažiausiai nuo koronaviruso krizės nukentėjusia šalimi visoje Europos Sąjungoje ir netgi sausa iš balos išlips su teigiamu bendru metiniu ekonomikos rezultatu.
Europos Sąjungai, pasak ekonomisto, antrąjį ketvirtį rinkos dalyviai prognozuoja 14 procentų ekonomikos smukimą. Štai Ispanijai prognozuojamas – 18 procentų ekonomikos kritimas, Italijai – 16, Prancūzijai – 14. O štai Vokietijos ekonomika traukėsi labiausiai per 50 metų. Kaip paskelbė Vokietijos statistikos biuras, palyginti su laikotarpiu prieš metus Vokietijos BVP susitraukė 11,7 procento.
Kol kas panašu, kad Lietuva nuo koronaviruso bus nukentėjusi bene mažiausiai.
„Mes kaip ir pakartosime Lenkijos sėkmės istoriją 2009 metų, kuomet vienintelė Lenkija išvengė krizės. Nesakau, kad mes būsime vieninteliai, bet tokių šalių kandidačių yra tikrai daugiau. Tai yra visos praktiškai Skandinavijos šalys, kurios išvengs recesijos, nemaža dalis Baltijos šalių ir galbūt netgi Vokietija išlips į teigiamą rezultatą“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad džiaugtis reikia santūriai.
„Aš tai pavadinčiau santūriu optimizmu dėl ateities. Tačiau ateitis yra labai neapibrėžta šiuo atveju, kadangi daug kas priklausys nuo tolimesnės pandeminės situacijos tiek Lietuvoje, tiek mūsų eksporto rinkose“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Statistikos departamentas skelbia, kad didžiausią įtaką Lietuvos BVP smukimui turėjo per karantiną gerokai pristabdyta prekyba, paslaugų sektorius, pramonė ir statyba. Vien restoranų ir viešbučių apyvartos šiemet yra trečdaliu mažesnės nei pernai.
„Didžiausią įtaką tam kritimui sudarė pirmoje vietoje paslauginės dalys – pardavimai, didmeninė, mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimas. Antroje vietoje – pramonės veikla, kur buvo tam tikras stojimas“, – sakė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti didesnės krizės dėl kelių priežasčių, mat mūsų šalis mažai priklausoma nuo turizmo ir oro transporto, tai pat ir eksporto partneriai nuo krizės nukentėjo nesmarkiai. Be to, žmonės nesustojo ir vartoti.
„Mes neišsigandome šį kartą tos krizės, vartotojai plačiai atvėrė pinigines, gegužės mėnesį, birželį ir galbūt tai dalinai lėmė sklandus ir aiškus komunikavimas kalbant apie sveikatos krizę. Priešingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių. Italija, Ispanija apskritai supanikavo, tas atsiliepė ir žmonėms“, – pasakojo Ž. Mauricas.
Praėjęs ketvirtis neabejotinai buvo vienas sunkesnių Lietuvos ūkiui per pastaruosius porą dešimtmečių. Tačiau, pasak ekonomistų, sėkmingas sveikatos krizės suvaldymas bei ekonomikos skatinimo priemonės šalyje padėjo išvengti didelės krizės.
