Rinkimus laimėjusios partijos prezidento vizijos nebrokuoja. Ekspertai tikina, kad nelabai ir gali brokuoti, nes kas gali prieštarauti, jog Lietuvoje reikia mažinti skurdą? Visgi dalis ekonomistų aiškina, kad šiandien reikėtų skubiai galvoti, kaip vaduotis iš pandemijos gniaužtų ir kaupti finansinius rezervus, o kitas gražias idėjas atidėti ateičiai.
Ramygalos kultūros centre verda ne tik pasiruošimas artėjančiam Helovynui, bet ir diskusijos – kaip susikurti tą gerovės valstybę, apie kurią žmonės tiek daug girdi iš politikų ekranuose.
„Kurk tu ką nori iš šono, nieko nepadarysi, jeigu žmogus viduje neturės laimės, gerumo būsenos, jei nesupras, kad niekas už jį nieko nesukurs“, – sako kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė.
Kultūros bei jaunimo centrų darbuotojos čia pluša ir viršvalandžius, tačiau darbas – praktiškai idėjinis, kad aplinkiniams būtų smagiau gyventi. Atlygis už tokių vietinių renginių organizavimą itin skurdus.
O tuo metu Prezidentūros rūmuose Gitanas Nausėda eilinį kartą ateina papasakoti, koks jo supratimas apie gerovės valstybę, apie kurią kalba dar nuo savo priešrinkiminės kampanijos – jau pusantrų metų.
„Naikinti atskirtį tarp žmonių. Atskirtį, kurios mūsų tikrovėje yra labai daug. Tiesiog per daug“, – pasakoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Punktų – visas pluoštas.
„Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus“, – teigia G. Nausėda.
Dar, pasak Nausėdos, darbo užmokestis regionuose turi sudaryti bent 85 proc. sostinės lygio. Visi turi siekti, kad Lietuva turi būti „stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi.“ Pažangą esą galima pasiekti per artimiausius ketverius metus, išskyrus švietimą – tam reikės daugiau laiko.
„Netikrai ir pompastiškai skamba. Kurti reikia, tik vien tas žodis „gerovės“… Turėtų ir aiškūs žingsniai būti“, – kalbėjo L. Kubiliūnienė.
„Jie turėtų daugiau daryti, jie turėtų pavyzdį rodyti, o ne tuščiais žodžiais pakalbėti“, – sako jaunimo centro darbuotoja Ernesta Liužinienė.
Kokie visgi tie žingsniai?
„Turėsime didinti valstybės pajamas“, – pasakoja G. Nausėda.
Nausėda užtikrina, kad didinti mokesčių nesiūlo, rasti papildomų pinigų esą galima naikinant mokesčių lengvatas, mažinant šešėlį.
„Greičiausiai turime skambius lozungus, kurie sunkiai paverčiami realybe. Mokestines lengvatas, aišku, lengva panaikinti, kiek žemdirbiai gauna mokestinių lengvatų dėl kuro ir t.t.“, – teigia ekonomistas Algirdas Bartkus.
Pasak Bartkaus, pačios idėjos gal ir geros, tačiau mesti visas jėgas dabar derėtų kitam prioritetui:
„Kalbėti kitiems metams apie įvairias programas, skirtas skurdo mažinimui, būtų ne laikas. Mes turim degančią situaciją su koronavirusu. Reikėtų eiti atsargesniu variantu, garantuoti sau didesnį finansinį rezervą, mažiau dalinti pažadų.“
Tiesa, praėjus trims dienoms po Seimo rinkimų akivaizdu, kad šįkart Nausėda gerovės valstybės viziją primygtinai primena ne tiek gyventojams, kiek būsimiems valdantiesiems. Jis ne kartą pabrėžė, kad bus aktyvus formuojant Vyriausybę.
„Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė privalo iškart turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti. Reikės vykdyti darbus, kurie nepalauks ir aš, kaip valstybės vadovas, pasižadu prie to prisidėti visomis išgalėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jisai siunčia signalą, kad mato galimybę, kad jo viziją gali įgyvendinti ir šita dešinioji koalicija, kurios jis, panašu, nesitikėjo“, – sako apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Tačiau, Ignatavičiaus teigimu, toks šiandieninis prezidento pasirodymas atrodo keistokas:
„Su ta gerovės vizijos atnaujinimu atrodo panašiai, kaip tas prekeivis, kuris vis siūlo prekę, kurios daugeliui nereikia, bet kažkur kažkada gal prireiks.“
Kita vertus, peikti gerovės valstybės vizijos partijos irgi negali. Kas gali paneigti, kad Lietuvoje reikia mažinti skurdą?
„Ką aš išgirdau iš prezidento – buvo daug į ateitį orientuotų dalykų, kurie visiškai sutampa su Laisvės partijos programa. Tai, kad nekalbama apie didesnius mokesčius dirbantiesiems, kurie dabar sumoka gana daug, man patinka. Kad mokėtų mokesčius tie, kurie nemoka – logiška“, – pasakoja Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Aš daug bendrumų matau, sąlyčio taškų negu prieštarų. Daugelis dalykų, kuriuos jis minėjo – didesnis dėmesys švietimui, didesnis finansavimas mokslui ir tyrimų, yra mūsų programiniai dalykai“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nausėda aiškina, kad partijų siūlomi kandidatai į ministrus turės būti susipažinę su jo gerovės valstybės vizija, tačiau egzaminuoti, kaip kadaise Grybauskaitė, jų neketina.
„Nedarysiu egzamino. Taip, be abejo, aš lyginsiu, kiek tai atitinka gerovės valstybės siekį, bet tai tikrai nebus smulkmeniškas, „lentelinis“ lyginimas mūsų pažiūrų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda tikina su Seimo rinkimus laimėjusiomis partijomis kol kas randantis bendrą kalbą dėl svarbiausių prioritetų.
